2017 m. gegužės 28 d., sekmadienis

3/4


Vėluojantis pavasaris pagaliau atėjo ir jau stoja tikra vasara. Dėl šių gamtos kaprizų sodyboje darbai stojo 3-4 savaitėms, nes negalima klijuoti putoplastų - šiltinti sienos, jei temperatūra mažesnė nei 5 laipsniai

Apklijuota pusė namo laukė šilumos ir galiausiai tęsėme aukštyn

Pastatas gana įmantrus, visokių balkonų, kolonų, kampų, nišų ir viską reikia apšiltinti ir užsandarinti. Keista visgi, statai galingas sienas, o paskui tas sienas slepi, kad nesušaltų ir nesusirgtų

Pagaliau pastogėse uždarėme paukščiams kelią ir atkovojome patalpas. Paukščiai pirmom dienom tiesiog siuto

Kol namas balo, vėliau pilkėjo, pats laikas išrinkti namui rasę :) čia, kaip visada estetikos klausimais, sulaukėme daug grižtų, atkalklių, kartais, net piktų komentarų. Taip jau mūsuose yra, kad retas pasidžiaugs, jei tau patinka spalva X, greičiau pasakos, kokia nuostabi spalva yra Y ir „kaip žmonės šiais laikais visai neturi skonio“. Tačiau toks ir yra kritikos bei apmąstymų etapas. 

Rinkomės galvodami apie mūsų natūralios gamtos koncepciją, kaimynus, esamą stogo, langų, lietvamzdžių bei pakalimo spalvas, tad pasirinkimo spektras nebuvo toks jau platus. Daugiausia debatų buvo dėl atspalvių :)

O čia matyti visi namo sluoksmiai. Nežinojau, kad prieš dekorą dar dedamas gruntas - matyti ant paradinio įėjimo sienų. O dešinėje, garažo siena jau su galutiniu dekoru. 

Rinkdamiesi namo rasę nebuvome itin originalūs, tai standartinis lietuvis, europietis :) gavo grudėtos varškės faktūrą ir žmogaus kūno spalvą, kurią gražiai vadiname smėlio spalva.

Galiausiai spalvinimas baigėsi ir namukas tuktelėjo +30cm į visas puses. Kadangi turime senamiesčio butų įkvėptas aukštas lubas, šiltinome labiau nei įprasta, taip tikėdamiesi išsaugoti daugiau šilumos šaltuoju laiku

Paskui fasadininkus skubėjo ir „pakalimščikai“, mat pastoges dar reikėjo gražiai apdailinti. Statant stogą, buvau sumąstęs, kad virš balkonų reikia palikti ilgesnius stogus, kurie tarnautų kaip stogeliai balkonams. Šiandien tie dviejų ilgių stogeliai tapo šiokiu tokiu iššūkiu įrengiant pakalimą.

Aptarę reikalą su statybų valdytoju (samdau tokį specialistą, tikrai labai padeda, jei neturi draugiškai nusiteikusių statybininkų artimoje aplinkoje), nupaišiau tokį projektą ir pateikiau vykdymui.

Rezultatas išėjo gan originalus, tačiau sėkmingas. 
Sumanymas: siaurose vietose pakalimas yra horizontalus. Prasidėjus ilgajai atkarpai, iš siaurosios pastogės atkeliaujantis pakalimas ir toliau tęsiasi horizontalus, o ilgėjanti dalis toliau keliauja kampu, pagal stogo nuolydžio kampą. Aišiau matyti nuotraukoje ir brėžinyje.

 
Pakalimas buvo ypač laukiamas, nes per 7 laukimo metus ši, jautri namo dalis ypač kentėjo nuo paukščių ir vėjų. Buvo darbelio ir paruošiant gegnes, nes jos kažkodėl nebuvo vienodame lygyje, tad teko jas apipjauti su benzopjūklu. nemažai darbo įdėta ir valant lietvamzdžius nuo paukščių gėrio. Visos šios vietos jau buvo tapę namais keliolikai balandžių, kregždžių, varnėnų, čiurlių šeimoms. 

Negali sakyti, kad namas buvo negyvenamas. Pakalėjai tuo pačiu apžiūrėjo ir taisė stogo skardas, visokius mazgus ir čia, po skardomis ant difuzinės plėvelės radome gal 5 lizdus su mažyliais ar kiaušiniais. Dabar paukštukai gyvena ant žemės ir mokosi prezidentinio Pakso meno.

Svarstymų kėlė ir palangių pasirinkimas. Kurį laiką gyvenau su langu, į kurio palangę lyjant labai barškėjo vanduo. Neretas butų gyventojas žino tą jausmą, kai nubundi naktį nuo įkyraus lašų kapsėjimo į skardinę palangę... brrr... Mano atveju langų statytojai buvo įtaisę gerokai ilgesnę palangę, kuri tiesiog pagaudavo nuo stogo krintančius lašus, be to, palangė buvo prastai priklijuota, tad skardėjo lyg būgnas. Prisikankinęs buvau apsisprendęs rinktis bet ką, tik ne skardines palanges. 

Gaudžiau visas įmanomas įdėjas, visus variantus. Čia gi paaiškėjo, kad dauguma žmonių, kurie lyg ir turėtų galėti, mokėti, norėti padėti išspręsti tokią problemą, nelabai supranta, kur čia problema tas lašėjimas ir kas čia per monai, užgaidos :) Žodžiu, gavosi taip, kad norint turėti kažką panašaus reikėtų jau pačiam ieškoti, galvoti, spręsti, nes gavau tokių pasiūlymų, kaip antai, „na, jei taip nori, tai davaj užsakom pas akmenistus iš granito tau išformuos kažkokias tai plokštes ir galėsi susimontuoti, bet kainuos tai neįsivaizduoju kiek“ :) Žodžiu žmonės su kuriais apie tai bandžiau kalbėti, buvo giliai sutrikę. Kadangi fasado įrengimas skubėjo ir plius mano darbe prasidėjo sunkumai, tai laiko tam skirti visai neturėjo, teko rinktis standartą.

Fasafininkas lyg ir suprato mano nuogastavimus, tai pažadėjo bent jau tiek, kad negailės klijų ir skardinės palangės bus tiesiog prilyditos prie sienos ir būgno efekto tikrai nebus. Na, laukiam lietaus...

Kitas didis įvykis yra nuotiekos. Pagaliau turime visus tinklus, o tai reiškia, kad gyventi čia jau tikrai galima :)

Išvalytų nuotiekų sugėrimo šulinys yra tikras bunkeris

Kol kas čia dar švaru, tad nusileidau ir pasijutau lyg tas žmogus Murakamio „Prisukamame paukštyje“. Du vienams :) jei Astravas lėks į dangų, mūsų šeima lėks į šį bunkerį!

Ir, žinoma, šie laimės prietaisai, kurie, anot prietėlio Giedriaus, jie yra svarbesni už vainiko iškėlimą :)

Štai tiek šiam momentui. Lauke dar trūksta balkonų turėkliumų, visokių terasėlių, įėjimo laiptelių, tačiau kapitaliniai darbai padaryti. Namukas namukas dabar toks gražus, koks niekada nebuvo ir matyt nebebus (labiausiai paukščių bombonešių dėka). 

Apsigyvename, vertiname, kaupiamės naujam etapui - vidui. Kai kas sako, kad vidaus įrengimas tai 2/3 statybos, aš gi, kol kas nenoriu dar taip galvoti...

2017 m. balandžio 23 d., sekmadienis

Pavasaris atidėtas

Nors Everlende nužydėjo pirmoji sakura :)

Turbūt pirmoji Lietuvioje. Prasiskleidė jau seniai, prieš kokias 3 savaites ir sveikino saulę lyg pat Velykinių šalčių. Medelis apsaugotas nuo statybinių faktorių.

:) grįžo dar šis statinys. Būtinas, kai atvažiuoja darbininkai ir ką nors pas tave daro ir tuoleto dar nėra... Paprašiau vietinio vyruko ir sukalė.

Kartą atvažiavęs radau štai tokią griovą. Taip prasidėjo vandens kelionė. 

Radome versmę 73 m gylyje. Tai buvo nuostabi žinia, nes kaimynas gręždamas pasiekė net 140... 
 
Sako, kad tokiais grąžtais gręžia kiaurai per visus sutiktus akmenis per viską...

Tokia štai mašinerija kieme

Ką tik išgręžtas gręžinys atrodo taip. Jame nuleistas techninis siurblys pumpuoja vandenį parą laiko, taip išvalydamas nuo techninio brudo.

Parą laiko lėkė vanduo į pievą

Siurblys mato dienos šviesą paskutinį kartą, tikiuosi ilgam laikui.

2 m gylyje va toks kraneliukas su atšakėle kaimynui pasijungti ateityje

Koridorius, kuriuo atkeliauja vanduo per įvadą į namą. 2 m gylis, žemiau lietuviško įšalo zonos.

Pirmasis originalus Everlendo vanduo :)

O tai jau vandens mazgo užuomazgos. 

Prieš betonuojant grindis, išvedžiojami vandentiekio vamzdžiai.

Juodgrindžių nedarėme. Ekonominis "buterbrodas": putplasčio 150, plėvelė, armatūra, grindinio šildymo vamzdukai ir viskas šokolade (betone)

Šildymo grindų vamzdynas. Rinkomės 20-tuką vokišką.

Kolegė darbe sakė "gyvensit kaip orkaitėje" :D

Šiluminis mazgas

Vandentiekio sistemos patikrinimas prieš glaistant šokoladu

ir štai pagaliau išbridome iš to molio...

Daug pas ką skaičiau, kad kai tai įvyksta, jausmas nuostabus, nes atsistoji ant savo grindų ir tada jau pasijunti namie...

Švaru gražu, tik neilgam. Jau ruošimės judėti į 2 aukštą ir sienom lipti aukštyn, tad čia grįš bardakas labai greitai...

Iki Velykų startavome su sienų šiltinimu ir še tau žiema sugrįžo :(

Laukiame šilumos, kaip niekada :)

2017 m. kovo 23 d., ketvirtadienis

9 sezonas. Traktorius užvedė variklį.

Peržiemojome net 8 žiemą ir pradėjome 9 (!!!) sezoną. Oho. Kažkada, dar pirmaisiais - 2009-taisiais tiesiog jaučiau, kad tai truks ilgai. Dar tada sakiau, kad "galbūt statysiu 10 metų, kaip daugelis Lietuvių, o gal ir ilgiau". Kažkas keliaus aplink pasaulį, pirks naują mašiną ar išmoks groti gitara, o aš vis dar būsiu statybininkas. Taip ir išėjo. Nežinau ar tai pakartočiau, matyt viską daryčiau kitaip, bet nesigailiu. Man kaip XX amžiaus diedui visgi visa tai patinka (:

Rebrendinome. Daugiau jokių never.

Traktorius rimtai užvedė variklį. Tuo visada viskas prasideda.

Kovo pirmoji savaitė. Jokio išalo. Gandras vėl kirkina snapą.

Antrą žiemą peržiemojo sakuros. 
Trečią žiemą bandysime išgyventi jau be apsaugų...

Magnolija primena tą rožę iš Mažojo princo. 
Trečią žiemą gal irgi bandysime be apsaugų...

Ir pagaliau sodas... 
Laukiame šilumos ir tikimės, kad visi išsiskleis gyvi, žiema buvo šilta

Na štai, po 8 metų pajudėjome.

Taip gimsta laiptinė. Po ilgų debatų pasirinkau betoną. Su aikštele. Tiek metų bandžiau įsivaizduoti kaip tai atrodys, kurioje pusėje pradėti maršą - prie sienos ar va taip? Nutarėme, kad apsiūsime laiptus sienomis ir ten bus sandėliukas. Mat pirmame aukšte trūksta techninių patalpų.

Kaip Vaidutė sako, ryškėja namo veidas, lyg grįžta gyvybė :) 

Ir štai vėl pavasaris. 

Taip ilgai nerašiau... Tiesiog kažkuriuo momentu pajutau, kad visa tai trunka per ilgai ir jau nebedžiugina, tad ir neberašiau. Laukiau, kai bus kuo pasidžiaugti.