2017 m. kovo 23 d., ketvirtadienis

9 sezonas. Traktorius užvedė variklį.

Peržiemojome net 8 žiemą ir pradėjome 9 (!!!) sezoną. Oho. Kažkada, dar pirmaisiais - 2009-taisiais tiesiog jaučiau, kad tai truks ilgai. Dar tada sakiau, kad "galbūt statysiu 10 metų, kaip daugelis Lietuvių, o gal ir ilgiau". Kažkas keliaus aplink pasaulį, pirks naują mašiną ar išmoks groti gitara, o aš vis dar būsiu statybininkas. Taip ir išėjo. Nežinau ar tai pakartočiau, matyt viską daryčiau kitaip, bet nesigailiu. Man kaip XX amžiaus diedui visgi visa tai patinka (:

Rebrendinome. Daugiau jokių never.

Traktorius rimtai užvedė variklį. Tuo visada viskas prasideda.

Kovo pirmoji savaitė. Jokio išalo. Gandras vėl kirkina snapą.

Antrą žiemą peržiemojo sakuros. 
Trečią žiemą bandysime išgyventi jau be apsaugų...

Magnolija primena tą rožę iš Mažojo princo. 
Trečią žiemą gal irgi bandysime be apsaugų...

Ir pagaliau sodas... 
Laukiame šilumos ir tikimės, kad visi išsiskleis gyvi, žiema buvo šilta

Na štai, po 8 metų pajudėjome.

Taip gimsta laiptinė. Po ilgų debatų pasirinkau betoną. Su aikštele. Tiek metų bandžiau įsivaizduoti kaip tai atrodys, kurioje pusėje pradėti maršą - prie sienos ar va taip? Nutarėme, kad apsiūsime laiptus sienomis ir ten bus sandėliukas. Mat pirmame aukšte trūksta techninių patalpų.

Kaip Vaidutė sako, ryškėja namo veidas, lyg grįžta gyvybė :) 

Ir štai vėl pavasaris. 

Taip ilgai nerašiau... Tiesiog kažkuriuo momentu pajutau, kad visa tai trunka per ilgai ir jau nebedžiugina, tad ir neberašiau. Laukiau, kai bus kuo pasidžiaugti.

2015 m. spalio 30 d., penktadienis

Liepos atokvėpiai

Kai miestelėnai tykiai džiaugiasi, nenorėdami „prisikarksėti“ lietaus, kad nezmegtų, neapsitaškytų jų brangūs bateliai, palteliai, pulteliai, kad niekas netrukdytų važiuoti dviratukais, bėgti pusmaratonių, kad viso to fotkės būtų spalvingos, laimingos feisbukuose ir instagramuose, žodžiu tūlam miestiečiui lietus yra siaubas, košmaras, blogis, skundas, ašakos ir ašaros, dejonės ir galvaskausmis.

Tai sodininkams viskas priešingai! Na gal išskyrus tuos pseudo sodininkus, turinčius mažėlessnį nei 20 arų plotelį ir visą biopusiausvyrą kuria laistymo žarnomis, vejapjovėmis, sintetinėmis trąšomis, keturračiais, šašlykinėmis ir pan., žodžiu čia kalbu apie realius, tikrus sodininkus gyvenančius tikroje gamtoje pagal tikrą metų laikų ritmą. „Kai gyvenu name, jaučiu kaip keičiasi metų laikai“ (L. Rimkus). Tai tie „tikrieji“ tikraižino, kad 2015 metų vasara, o vėliau ir ruduo yra baisingi ir sausringi. Praėjusi žiema buvo minkšta, šilta, augaliukai dėkingi mojavo galvutėmis vėjyje ir prausėsi lietutyje. Bet sulyg pabirusiais gegužio žiedais į Lithuania atėjo sausra.


Po birželio sausros, liepą buvo atgaivos, tačiau vėliau tikrai nieko gero...

Turiu naują svetainę www.moresboni.com kurio dizainui pasirinkau sausringą Vilniaus grožį. Taigi, dabar turiu tradiciją užlipti į Gedo pilies gynybinį bokštelį ir pasifotkinti grožių :)

Kartą bekeliaudamas į tą bokštelį praėjau taip lauktą vilniečių išsibalvoninimo šventę.

Tai nupaveikslavau keletą istorinių kadrų.

Na, o liepa džiugino ne tik +14% didesniu lietučiu, bet ir vėju, kuris taip maloniai primena gimtąjį Klaipėdos kraštą. Štai matyti mano beržais apsėtas keliukas iki buveinės. Smagu, kad ši beržiukų linija matyti jau ir iš palydovo :) 

Na o šį rudenį sodinu antrąją kelio pusę. Tai po kelių metų turėtų išeiti tokia lyg alėja, lyg tunelis. O beje, jeigų pasvarstote persikelti į Vilniaus pašonę gyventi, gal jums patiktų visas tas gabalas tarp dviejų keliukų, nuo kelio (dešinėje) iki krūmo kurs pūpso apie paveiksliuko vidurį (truputi kairiau, aukščiau), tai 0,7 ha sklypukas su elektra, puikiu privažiavimu (asfaltas) ir fantastiškais peizažais.  Sklypo vertė ir pageidaujama kaina 40K€. Jei susidomėsite rimčiau, galite pažiūrėti pernai panašiu laiku dėtą skelbimą su išsamesne informacija čia. O beje, per keliuką (viršuje), palei pat asfaltą, kaip tik parduodamas irgi maždaug 50 arų gabalas ir man rodos tik už 15K€.  Žodžiu, jeigu domina, kaip sakant „rašykit į privatą“ :D Marozai, palaidų šunų gerbėjai, mėgstantys garsiai rėkauti ir diskotekų po atviru dangum mėgėjai nerašykit. Ačiū.

Liepos mėnesį vis dar žydėjo jazminai :) Tai jau kitas krūmynų galas, kuris prasiskleidė liepą

Smagumas, grožis ir geišų kvapas sklaidėsi vėjyje. Labai laukiu, kol jazminų juostą suaugs, subujos, va tada tai bus...

Vaidutės rožytės visą vasarą kėlė galvutes iš žolynų. Keista, šiemet nei ravimos, nei prižiūrimos, tačiau tokių fejerverkų išskleidė...

Vyšnaitės „naujagimės“. Jau įprastos vidurvasario bėdos: kokomikozė, sausra ir vasarinis lapakritis. Bet nieko, apsiginklavome Senukuose įsigytais priešgrybeliniais preaparatais ir kokomikozę parklubdėme! 

Hm, aptikau, kad analogiškas foto dariau jau ir pernai, tai smagu matyti metų progresą

Eglučių juosta stiprėja, tankėja. Sodas įgauna kontūrus ir dvasią. 

Auksis žada obuolių. Derlius nepirmas, bet jau didėlesnis, gausingesnis :)

O ši vyšnaitė atkeliavo pas mus šią vasarą iš Pavilnių sodų. Tai jau paaugęs medelis, kurį persodinau iš valomo sklypo. Medis numetė lapukus, bet visą energiją skyrė uogoms. 

Tad šiemet jų jau ir turėjome. Vyšnios yra nuostabus išradimas, gaila, kad Vilniaus rajone kažkaip sunkiai jos dera.

Vitaminų bombikės

Na op tai nuostabus japoninis klevas iš Vilniaus universiteto botanikos sodo, kuriame yra nedidelis japoninis sodelis

Pastebėjau, jog japoniniai sodai nuostabūs ir tuom, kad bus gražūs iš kur į juos bežiūrėsi. 


2015 m. spalio 25 d., sekmadienis

Vasara, birželis


Mielas dienorašti, dovanok, kad nepelnytai tave apleidau. Kitą vertus (sukus, stačius), kaip tą pelną pamatuoti? Bet nemanyk, kad jei nieko nerašiau, tai nieko nebuvo. O juk buvo! Buvo vasara saulėta ir sausringa, užimta ir baisingai darbinga....

Apmaudu, bet šį sezoną vėl buvau tik sodininkas, dar nestatybininkas. Priežastys tos pačios: pokyčiai dar nepribrendo, o bankas, kurio vardo nebegaliu viešai ištarti nenuliūdindamas artimųjų ir vėl sakė „Ne, ne! Bet gal tu dar pagalvok, gal tau ištikro viso to nereikia? Gal dar palūkėk...“ ir t.t. Galas tuos bankus, skėčių dalintojus kai nelyja. Padariau išvadą, kad po šventojo Kubiliaus „užausųištrauktosLietuvosištosvisiškosšiknos“ skolintis normaliam butui ar namui gali tik tie, kam faktiškai paskolų ir taip nereikia. Žodžiu, kaip gerai sakė išmintingas ex kolega – „geriau jau buvo“ :)

Bet negaliu skųstis :) Šių metų, turbūt gyvenime didžioji naujiena! Kuri taip pat koreaguoja planus, labiau nei bet kas kitas. 

Pamaniau bandysiu pasivyti laiką ir sudėsiu fotoreportažą, apie tai kaip viskas ten buvo. 

Šie metai Neverlende kvepėjo jazminais. Šiais nuostabiais krūmais užsodinau nemažą juostą palei pirtinį kraštą. Tvorų ten neplanuoju, todėl varau krūmais, jazminais. Kokia 40 metrų juosta, prisodinta ataugėlių, kurias kasu iš visur, kur jų randu. Iš Lazdynų, Žvėryno, iš Merkinės, nuo Tauro kalno pakrūmių... iš daug kur. 


Šiemet jazminai jau šypsojosi ir Neverlende

Pataikiau skirtingas rūšis :) Vienas galas pradėjo, o baigiant, pražydo kitas galas. O kvapą nešiojo slabnas rytų Lietuvos vėjelis...

O tai Vaidutės ūkis :) Daržovėms visai patinka tie „inspektai“. Šiemet buvo derliaus kaip niekados iki šiolei.

Bet labiausiai džiugino braškynai... Taip laukiau kol atvažiuos mano dukrytė ir nuskanaus, bet gaila, šiemet nepavyko niekaip... nieko, gal kitais metais.

O braškių buvo ohoho, mat Vaiduts mama yra žinovė, tad parūpino ypatingą veislę, kurios uogos lyg iš reklaminių maketų. Kai kurios vos ve kumščio dydžio, o saldumas tų natūralių gėrybių...

... gera prisiminti.

Na o mano ūkyje – sode, šiemet pirmą kartą turėjom vyšnių. Šios uogos – mano meilė. Mena vaikystę, kai gyvenome vyšnių sodo viduryje ir močiutę, kuri buvo tikra vyšnių magė. Pamenate trilitrius vyšnių kompotus, kur trečdalis tūrio uogos, o kai jas suvalgai, kauliukus galima spriegti toli toli?

Apsauga nuo špokų ;)

Vaikystėje turėjome vien tik žagarvyšnias, o čia, Rytų Lietuvoje daugiau visokių veislių vedama. Tai ir aš bandau, žiūrėsim kurios geriausiai jausis Neverlendo platybėse

Ten kur kauliukas dešinėje, tai pasivaišino špokas. Štai kaip su jais, ima ir kirmę ir uogą.

O tai jau kriaušė. Apnikta rūdimis, kurios, įtariu, atkeliavo su kadagiais. PaGooglines radau, kad tokios kriaušių rūdis surūdija nuo kadagių pernešamų kažkokių grybelių. Tiek medžių ligų, kiek susidūriau Neverlende, nebuvau regėjęs, net nemaniau, kad tiek jų yra :( tai vis atradimai Rytų Lietuvos stepėse

Vaidutės rožynai. Šiemet kiek apleido, mat su savo pilvuku nelabai spėja apipuškuoti visų darželių, bet buvo gražu

Rožės visuomet aristokratiškos. Respect Vaidutei, kad jas sėja Neverlende...

Atrodo, kad auga tiesiog pievoje...

Kitą vertus, taip gal net ir gražiau.

O štai ir pati nuostabioji būtybė :) čilina parko prieigose

Kita puiki naujiena – obuoliai. Šiemet turėjome ir jų. Pirmą kartą sodas davė vaisių. Neapsakomas džiaugsmas ir motyvacija!

Net ir slyvos kelios užderėjo. Žodžiu buvo ką veikti ir ką ragauti. Bet birželį mes vaisių dar tik laukėme.

Paradinė pusė šiemet sužaliavo vešliais žolynais, o juose, savo šiltnamiuose stiebiasi sakūros. 

Sakūroms mini šiltnamiukai labai patiko. Manau panaudosiu juos dar žiemai, tik uždengsiu viršų. Na o peržiemojus, pavasarį galima bus jau ir atsisakyti tos „šiltnaminės adaptacijos“


Na o pats dvaras irgi smagiai sau pūpso tvarkomų apylinkių apsuptyje :) Nieko nieko, neprarandame ūpo ir tikimės gal septintas sezonas atneš postūmių.