2009 m. rugsėjo 29 d., antradienis

Metalai jau ant stogo

Rudenėlis įsibėgėja, dažosi lapai, vis dažniau prausia lietus. Įsibėgėja ir namo kepurės audimas :)
Nors vakar ir lijo su pragėdruliais, Neverlende puškavo kranas ir ant stogo kėlė metalines sijas. Suvirintojai sijas prisegė, kad laikytūsi, o šiandiena ir rytoj turėtų lieti skystą metalą ir užvirinti jas amžiams. Vakar, po darbų neiškentęs nulėkiau pasižvalgyti ir padaryti keletą foto


Šią nuotrauką padariau paskutinę, jau sukdamas arklius link Vilniaus.
O čia norėčiau pasipuikuoti darbais, kuriuos pats savo rankom įveikiau.

Taip atrodė anksčiau aprašyti smėlio/molio šlaitai,
likę per kalvą prariaubus įvažiavimą į sklypą


O taip atrodo juodžemiu užvežtas šlaitas.
Darbavausi karučiu ir kastuvu nuo pat liepos II pusės.


O čia kitas šlaitas, kurį užvežiau pirmiausią.
Šiandiena ten jau šioks toks žolynėlis.


Bendras vaizdelis. Kairėje seniau supilta ir jau apžėlę,
dešinėje šviežiai supilta. Tikiuosi kitais metais čia bus velėna.


Tas pats įvažiavimas prizoomintas iš namo per langą :)
Matyti ta kalva, jei sunku įsivaizduoti.
Viršuje esančios smėlio/molio kalvos iškastos iš daugos.
Jomis bus lyginama namo aplinka ("gerbūvis").

Stogo metalo karkaso statyba

Garažo stogo viršūnė. Pakabinta ant metalo gervės, kuri yra neįmūryta,
o tiesiog privirinta prie sienoje esančių metalo įdėtinių detalių.
Atrodo nelabai saugiai, bet sako, kad laikys.
Variklio iškėlimo krano turbūt čia neverta tvirtinti.


Garažo metalai.


Bendras vaizdelis.


Tuos ilgus ūsus iki reikiamo ilgio vėliau patrumpins stogdengiai,
kurdami gegnių raizginį.

2009 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

Vėl vyksta darbai :)

Taigi vat, prabėgus dviems mėnesiams, šiandiena vėl atgijo Neverlendo statybos :) Ištiesu, statyti namą - baisingai jaudinantis užsiėmimas, tad tyliai sau džiaugiuosi. Per pastarąją savaitę tokios naujienos: pasirasiau dvi sutartis - dėl stogo metalinio karkaso įrengimo ir dėl paties stogo įrengimo. Dabar atėjo laikas skelbti langų konkursą, garažo vartų konkursą ir surasti kas padarys solidnas laukujines duris. Kadangi name dauginasi vertybės, kurias jau įmanoma vogti, sugalvojau įrengti signalizaciją. Taigi, apie viską detaliau.

Metalo karkasas stogui - keistokas daiktas. Pakėlus mano stogo nuolydžius ir taip suprojektavus normalų antrąjį aukštą, stogas tapo silpnoka vieta. Konstruktorius įpaišė metalo karkasą, maniškių masonų vadinamą "vertaliotu" :) Ir ant namo ir ant garažo stogų. Nors statybininkai visokiausiais būdais įkalbinėjo jo atsisakyti, nes, tipo, jis beprasmis pinigų švaistymas, bet aš apsisprendžiau paklausyti savo konstruktoriaus ir palikome jį. Blyn, juk neveltui aš tą konstruktorių samdau. Juk tame name pačiam teks gyventi, visai nesinori, kad kurios nors rudeninės audros metu stogas nusikeltų...

Tai štai, darbų atsinaujino nuo šio "vertalioto" įrengimo. O viskas bus taip: namo kampuose, viršuje bus subetonuotos tokios monolitinės kaladės, dar vadinamos pagalvėmis, o jose įbetonuotos "įdėtinės metalinės detalės". Prie šiųjų bus privirintos metalinės sijos, kurios taps stogo konstrukcijos karkasu. Virinant sijas, atvažiuos kranas. Jis pakels metalus į orą ir laikys juos ore, kol šie bus privirinti. Maždaug taip papasakojo brigadyrius.

Nors pats nebuvau šiandien statybvietėje, bet drbai turėjo prasidėti nuo tų betoninių kaladžių klojinių montavimo.

"Vertaliotas" man kainuos apie deviniolika gabalų. Į šią sąmatėlę dar įtraukėme keletą mūro darbų pataisymų, tarp kurių - slapto kambariuko įrengimas :)


Stogas gi, bus prdėtas tuoj pat įrengus "vertaliotą" :) Tiksliau du stogai: namo ir garažo. Šiandiena pasirašiau sutarį, rangovas šiandiena jau užsakinėja medieną. Stogo danga - BORGA skarda, čerpių imitacija. Danga bus matinės spalvos, padengt plastiku ar polesteriu, nepamenu gerai :)

Gavau kelis skardos pavysdukus, reikia išsirinkti spalvą. O variantai tokie: tamsiai ruda, šokoladinė - rangovas sako, kad tokių stogų yra 80 proc. Lietuvoje. Tad mano individualistinei sielai tai perdidelė proporcija. Tad atmesta iš principo. Kitas variantas - tamsiai žalias. Visai nieko, bet mano nuomone labiau tinka subiliam neaukštam namėkui, kuris trokšta susilieti su gamta ir aplinkine žaluma. Toks apibūdinimas mano namui tikrai netinka, tad skipinam. Kitas variantas - tamsiai pilka skarda. Hm, ši danga derėtų moderniam įmantriam namui, kuriame daug stiklo, minimalizmo, metalo ir šeimininkas mąsto: "plikas betonas yra jėga. Kam jį slėpti, juk atrodo žiauriai krūtai" :) Mano planuose kita stilistika. Prieš ofisinį stilių neturiu nieko prieš, bet argi ten įmanoma JAUKIAI, šiltai ir maloningai gyventi? Šis stilius ofisams labai tinka, bet namai atrodo šalti ir negyvenami. Tad važiuojame toliau ir randame taip vadiname "vyšnią" ir šviesiai rudą, abi šios spalvos imituoja molio čerpes. Kadangi mano buveinė primena senovės Lietuvių tvirtovę, o viduramžiška monumentika artima mano sielai, šios dvi spalvos yra realūs kandidatai ir varžovai :) "Vyšnia" atrodo panaši į raudonas, gana naujai sudėtas čerpes. Šviesiai ruda primena senas čerpes ant senų namų. Pačios sienos bus šviesios, gal lengvai rudos ar gelsvos: tinkas, klinkerinės plytelės arba klinkeris - tai priklausys nuo finansų traukiamų romansų, tad visai dera. Na, bet turiu laiko dar pamąstyti, gal kas patars...

Beje, stogą suderėjau už šešiasdešimt su trupučiu. Pavyko kiek nusiderėti nuo anksčiau turėto varianto, konstruktorius sako, kad kaina normali. Tad nusiraminau ir laukiu vainiko :)


Langai jau laukia eilutėje. Imsiuosi jų kitą savaitę. Gal žinote variantų? Namo langai dideli, bus neblogas kąsnelis šiais sunkiais laikais, tad tikiuosi dar ir pasiderėti. Konkursuosiu du varianrtus: plastikinius ir medinius. Pasirinkimą labiau lems kaina. Anksčiau buvau tikras, kad ieškosiu tik medžio, bet pasidomėjęs atradau, kad tas medis yra taip apdirbtas, prigirdytas visokia chemija, kad taip sureikšminamos gyvybės ten nėra nė lašo. Žinoma, medis yra prestižas, jei gausiu protingą kainą tai imsiu tą prestižą, jei ne - tiks plastikas. Priderinsime spalvikę prie pakalimų, lietvamzdžio ir bus jėga. Žodžiu pagyvensim - pamatysim.

Apie signalizaciją tai dar nemąsčiau daug, bet nemenkai prisiskaičiau kituose bloguose. Esu sugalvojęs tik ieškoti ir dėti galingesnę kakarinę: kokių 150-200 db. Mieste yra apribojimai iki 120 db, kiek išneša žmogaus ausys, bet kaime man rodos apribojimų nėra. Esmė tokia: įsijungus tokiai sirenai, žmogus (vagis) tampa neveiksnus. Neįmano užsikišti niekaip ausų, neįmanoma mąstyti ir daryti nieko kitą tik bėgti tolyn. Reiks pasiaiškinti, ar įmanoma tai realizuoti.

Tad tokios tokelės, kad tik dievas sveikatos duotų :)

2009 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Persilaužimas (lietui lyjant)

Štai ir prabėgo 6 (ar daugiau savaičių), atėjo ilgai lauktas rugsėjis. Dar Liepą aktyviai statęs pilaitę į dangų ir pasiekęs biudžeto bedugnę supratau, kad bus "popierinė duobė". Kaip apskaičiavau taip viskas ir vyko. Kadangi nieko ypatingo statybvietėje nevyko, nuotaika buvo niūroka, apleidau ir šį dienoraštį. Bet ši savaitė jau smagesnė ir tam yra priežasčių:

1. Bankas patvirtino paskolą. Tiesa ne tokią, kokią tikėjausi, bet galime judėti toliau. Šiuo metu vyksta popierių tvarkymas. Ryt eisiu pas notarą įkeisti sodybą. Šiuos reikalus tvarkant jau susidūriau su blogąja krizės grimasa: pastatyti namą iki esamos būsenos kainavo 200 tūkst. Rinkos vertė yra 80 tūkst. (!!!) Siaubas! Dabar suprantu, kodėl bankai "užrišo" paskolas. Galima statyti nebent tik sau, apsisprendęs gali sau tai leisti ar ne. Ekonominės logikos nė kvapo.

2. Atnaujinau derybas dėl stogo. Turiu vieną pusėtiną variantą, bet plačiau nedetalizuosiu, kol neturėsiu kontrakto. Rangovas atrodo rūpestingas, detaliai ir smulkiai pasakoja niuansus. Gal pavyks susitarti.

O kol pievom lakstė basakojis rugpjūtis ir statyboje mezgėsi voratinkliai, aš taip pat nesėdėjau rankas sudėjęs. Dažnai vasarojome su šeimyna ir draugais. Svajojau, klausiausi žinovų patarimų ir kritikos.



Ką galėjau pasitvarkiau. Progresas: elektrifikacijos įvadas ir statybinė elektros skydinė. Bus galima virinti metalo konstrukcijas ir pasišviesti Lenino lempute.

Kadangi statybų nelabai išmanau tai į namą daugiau per daug ir nelandžiojau. Tačiau tvarkiau aplinką. Kasiau žemes ir karučiu vežiojau ir tvarkiau šlaitus.

Jei pamenate, per pievą tiesiant keliuką ir jį „įjungiant“ į valstybinį kelią reikėjo prasiaubti kalvoje tarpeklį. Mat sklypo pakraštyje palei kelią buvo kalva, kokių 3 metrų aukštumos. Prakasus tarpeklį nutiestas keliukas. Tačiau likę kraštai – naujieji šlaitai liko be augalinio sluoksnio. Vien molis, smėlis... Lietus tą gėrį plovė žemyn išrausdamas baisingus griovius, nešė molį/smėlį į šalia kelio einantį vandens nubėgimo griovą, ją užkišdamas.

Žodžiu sugalvojau gelbėti šį kūrinį paprastuoju būdu: molio/smėlio šlaitus užpilti žemėmis - augaliniu humuso sluoksniu, kurį traktorius nustumdė darydamas kelią. Tai toks juodžemis sumišęs su žolių šaknelėmis ir velėnos gabalais. Apačioje palei kelią kroviau velėnų juostą, o viršun juodžemis.

Žemėse priaugs žolynai, jų šaknys supins velėnas, šios surakins, sutvirtins paviršių. Viskas žaliuos, augs pievų gėlės. Bus smagu įvažiuoti į neperlendą per tokį žalią koridorių :D

Darbelis nelengvas: vienoje vietoje kastuvu krauni juodžemį į karutį. Karučiu stumi iki vietos. Atvykęs mėtai žemes į šlaitą. Dengiama 3 -10 cm sluoksniu, juodžemio storis priklauso nuo po juo esančio molio/smėlio paviršiaus. Lietus išgraužė griovius, tad juo reikia storiau užpilti žeme.


Hm, išsiplėtojau, bet iš tiesu tai didelis darbas. Darau jį nuo liepos ir dar nebaigiau. Nors nuvežiau šimtus karučių, dar liko koks 25%. Dabar suprantu kodėl žmonės sako, kad aplinkos tvarkymas brangiai kainuoja. Tie žemės darbai tikrai sunkūs... o jei sodo plotas apie hektarą... Žodžiu, dabar turėsiu užsiėmimo iki pat pensijos.

Bet sunkūs darbai išėjo puiki atgaiva nuo nykaus ofisinio darbo. Prisibuvau grynam ore, jau numečiau apie 10 kg !


Mažoji sodybos šeimininkė su močiute :)