2010 m. gruodžio 24 d., penktadienis

Su šventėmis, gerbiamieji mokesčių mokėtojai

Šiomis dienomis daugelis rašo, kažką tokio įprastai mielo. Tačiau kai kas sugeba sukurti ir idijotiškus sveikinimus, kurie visai pralinksmina...


Kartą, Gargžduose (esu iš ten kilimo), naujų metų naktį Rinkos aikštėje prisitinko žmonių (vadinimas rinkos, nes ten visi renkasi?). Atėjo ir policajų būrelis, susispietė aikštės pakraštyje prie šventoriaus laiptų ir niūriai šnairuodami stebi aplinką, eismo dalyvius ir kitus piliečius. Žodžiu apie vidurnaktį pradėjo pyškinti saliutai, žmonės išplėtę akis metėsi vieni ant kitų kažką nerišliai šūkaliodami, mojuodami apytuščiais buteliais, spausdami vieni kitus prie krutinių ir kišdami drėgnas lūpas... na kaip visada, laimės išraiška. Mes - nedickas draugų būrelis (Donatas, Ieva, Aušra, dar kažkas...), gi, tuo metu ne tik perspektyvūs, bet dar ir jauni (apie dvacoką) inteligentiškai pasiglėbesčiavome, palinkėjome linkėjimų, pakštelėjome - apsidirbome gana greitai. Kaip ir nebebuvo ką veikti, tad patraukėme prie šalimais stoviniuojančių pareigūnų ir ištiesėme jiems rankas kažką pakiliai formuluodami. Pareigūnai dėbt į mus, paskum vienas į kitą. Paskui kažkuris krenkštelėjo ir ištiesęs ranką paspaudė ir ištarė "Su šventėmis ir Jus, prašome laikytis viešosios tvarkos, negirtauti, netriūkšmauti ir nešiukšlinti apylinkių... ". Žodžiu, tada, dar jaunas būdamas, metų sandūroje staiga suvokiau, kokia gili takoskyra galėtų būti tarp valdišką darbą dirbančio visuomėns tarno, tarnautojo ir žmogaus, kuris savo jėgomis kabinasi į gyvenimą... ojojoj...

Tad linkiu tau šviesos galvoje, meilės širdyje ir vilties akyse :)

2010 m. gruodžio 20 d., pirmadienis

Ieškome vandens gręžinio

Sveiki, ar neužšalote :) Tai bent žiema! Fantastiška! Kol verčia sniegas ir žybčioja Kalėdų eglutės, nusprendžiau pasidomėti kaip čia vandenį namuose turėti :) Ir tuo pačiu nuotėkas. Na, reikia pradėti spręsti kaip čia bus su tuo vandenėliu. Apsisprendžiau, kad dabar tas laikas, kai jau reikia apie tai galvoti, o lauko apdailos ir apšiltinimai gali ir palaukti.

Pirmiausia, kas svarbiausia, kad mano namo leidime nenumatytas nei gręžinys, nei nuotėkų įrenginiai. Architektų firma viską darė greituoju, paprastuoju būdu ir dabar dėl to turėsiu papildomų išlaidų ir vargo. Tai yra, reikia gauti leidimą šiems įrenginiams, po to reikia daryti projektėlį, tiksliau mano sodybos projekto korekciją ir visa tai tvirtinti ir suderinti. Taigi, šioje vietoje patarimas projektuojantiems: suprojektuokite šiuos reikalus kartu su namu ir gaukite leidimą iš karto :( Žinoma, kai neturi patirties, tai namo projektavimo stadijoje daug svajoji ir labiausiai giliniesi į išplanavimus, fasadus ir pan. grožius :) O vėliau tenka rūpintis ir tokiais niekais, kaip pvz. iš kur tekės ir kur nutekės vandenėlis... :)


 Gręžinį sutarėme eksploatuoti kartu su kaimynu. Jis dar tik tvarkosi projektą ir planuoja nuslinkus sniegui pavasarį užvesti buldozerio variklį ir pradėti statybas. Tad galima bus pasidalinti kaštus. Gręžėjai tikina, kad racionalu ir naudinga naudotis gręžiniu dviems sodyboms. Pasidarai vamzdyje trišakį ir teka vanduo dviem kryptimis. Nors esu girdėjęs, kad toks bendras projektas kartais ir pražudo kaimynų draugystę...

Tad paruošiau pageidavimų sąrašą ir išsiunčiau kelioms firmoms. Pora jau atsakė, kas yra puiku. Gaila, kad ne visos firmos gali įrengti ir gręžinį ir nuotėkas. Kas būtų labai patogu.Viena firma jau atsiuntė ir preliminarius vandeningų sluoksnių gylius ir rekomenduoja orientuotis į maždaug 110 metrų. Giloka... Kainos prasideda nuo 100 Lt už metrą plius įranga, siurbliai ir visokie atbuliniai voštuvai...

Žodžiu jeigu kas darėte gręžinuką, turite patirties, prašau parašykite ką svarbu žinoti :) ačiū

2010 m. gruodžio 11 d., šeštadienis

Antrasis sezonas uždarytas. Piešiame arbatos namelį

Besibaigiant lapkričiui, per dvi paras oro temperatūra nubildėjo apie 20 laipsnių žemyn ir visi atsiduso: "šalta bus žiema...". 


O netrukus pasirodė pirmasis sniegas, kuris išsklaidė visas abejones: Antrasis - 2010-ųjų metų NEVERLENDO sezonas jau TIKRAI uždarytas. Tai bent buvo metai... Dažnai, o ypač per savo gimtadienį pagalvoju: "kad taip galėčiau pažvelgti į save po metų?..." (kaip tame seriale "žvilgsnis į ateitį"). Tačiau pastaraisiais metais vis prisimenu, kad tą buvau pagalvojęs jau ir dar prieš metus ir ateina mintis: "o, kad tai būčiau įsivaizdavęs, kas gi čia nutiks..." :) yeep. Todėl visada pasikartoju ir trečią mintį: "Tikrai neįsivaizduoju, kaip gi ten bus, bet, kad bus kažkaip stipriai ir idomiai, tą žinau tikrai",tada atsidūstu ir įsivaizduoju besijuokianti Kristų (čia apie tai, kad žmogus planuoja, o dievas juokiasi. O kartais ir susiriesdamas). Toks jau ir yra tas mano gyvenimas: mėto, vėto... :) Periodiškai ar tai knygoje perskaitau, ar tai kokiame filme išgirstu kažką tokio, kad štai žmogus toks ir anoks jau daug metų gyvena paprastą monotonišką gyvenimą. Jis prie to pratęs ir jam nei gerai, nei blogai. Bet vieną dieną... ir ši istorija žinoma yra apie tai, kaip vieną dieną kažkas nutinka ir viskas pasikeičia :) Tada aš pagalvoju: kokie skirtingi gyvenimai... jeigu taip ramiai, be esminių pokyčių nugyvenčiau bent 2-3 metus, koks tai būtų Grand pokytis mano gyvenime... 

Na bet ir nusifilosafavau čia :) Senstu, senstu. Tiesa, esu gavęs pastabų: "rašai apie statybas, tai ir rašyk apie statybas. Nenervuok savo skaitytojų subjektyviais pasvarstymais kurie akivaizdžiai yra out of scope" :) Tačiau šį dienoraštį rašau ne tik kitiems, bet ir sau. Esu laimingas darydamas kažką tokio, kas veda mane link vienos didžiausių mano gyvenimo svajonių - įsikurti savo namuose ir išsivaduoti iš tos depresiją varančios daugiabučių klostrofobijos. Todėl kartais pasikalbėsiu truputi ir su savim (ir su dar kai kuo), apie tai kas man taip svarbu :) O tau, skaitytojau, kantriai ieškančiam statybinių techninių kompetencijų siūlau peršokti į penktąją pastraipą arba keliauti į STATAU NAMĄ grupę Facebooke :)


Taip taip. Nežinau kaip Jums, bet namo statymas man yra toli gražu ne vien praktinis, racionalinis reikalas. Supratau, kad per tokį užsiėmimą galima daug ką gyvenime dar veikti: kurti, svajoti, sugalvoti, ilsėtis, savirealizuotis, pasislėpti nuo rutinos, nukreipti mintis nuo blogų minčių, sportuoti, būti gamtoje, bendrauti su arogantiškais masonais ir mintyse linksmintis, turėti kaimynu, turėti finansinių sunkumų... žodžiu kaip toje dainoje "Afigėnai" :) Gal tai net panašu į knygos rašymą rašytojui. Paviršutiniai atrodo, kad rašytojas turi pagerintą fantaziją, mokykloje neblogai rašė rašinėlius, mėgsta rašyti, dėl to prigalvoja visko, rašo rašo ir va knyga :)  Kaip tai toli nuo tiesos! Mat turėjau laimės pažinti rašytoją ir pamatyti tą procesą iš arčiau. Tai galiu pasakyti, kad šis žmogus savo galvoje ir širdyje nugyvena visą gyvenimą, pilną spalvų, įvykių, pakilimų, nusivylimų ir dar daug ko, kol tai pagaliau virsta kūriniu. Kokia nors knygiūkšte, kurią gauni dovanų Kalėdų proga, pasidedį į lentyną ir žiauriai tingi skaityti, pasiteisindamas, kad "tikrai tikrai tikrai nėra kada" :) (žinoma ne visi taip...) Reziumė: namo statymas gali būti ne statyba, o daug daug daugiau. Tačiau gal ir peraugs visa tai į kitą blogą. Kada nors, nes dabar "tikrai  tikrai tikrai nėra kada"... 



Tad štai, užbaigiau tą 2010 metų sezoniuką iki galo neužkasęs tų vamzdžių, pritrūko vieno savaitgalio. Dabar mastau kaip čia naudingai peržiemoti.  Svarstau kas yra svarbiau ir ką daryti pirmiau: namo apšiltinimą/lauko apdailą ar vandens grežinį + nuotėkų valymo įrenginį??? Jei turi nuomonę, prašau patark. Aš linkstu į tai, kad gal svarbiau susitvarkyti tinklus, nes: be vandens negalėsiu patikrinti visokių vamzdukų sujungimų sandarumo. Negalėjęs patikrinti, ar galėsiu juos palaidoti betoninėse "stiažkėse"? Matyt ne? Tas pats liečia ir šildymo sistemą: kaip patikrinsi šildomų grindų vamzdyno tinklo sandarumus neprijungęs prie šildymo sistemos? Ar to nepadaręs gali tinklus palaidoti betone? Man rodos, kad ne?



Kitas aktualus klausimas yra tas mano išsvajotasis ZEN sodelis ir apskritai visas aplinkos sutvarkymas. Kai nežinai kas kaip kur ir kodėl bus 1 ha plote ar prasminga pvz. užsiimti medelių sodinimu? Man rodos rizika didelė, kad ten kur stiebiasi medelis, vėliau gali brautis keliukas ar vandentiekio trasa. Trumpai, nuoseklumas rodos tikrai yra svarbus. Tai liečia ir arbatos namelį su visais baseinais, prūdeliais, akmenų takais, teniso aikštelę ir pan. Nors dabar visa tai atidedama trečiuoju prioritetu (dar vadinamu "Nice to have"), tačiau suplanuoti vis tiek reikia, kad žinotum kaip darysi kitus aplinkinius dalykus. Tad dirbame toliau su kraštovaizdžio projektu. 

Šie japoniški vaizdai čia dygsta ne šiaip sau. O gi todėl, kad į sodybos koncepciją pučiu nemažai azijos dvelksmo. Tokiu būdu save ir skaitytoją bandau įvesti į atmosferą, kurią noriu čia sukurti. Taigi priminsiu užmanimą: centrinėje sodybos dalyje, kaip sakant, - sodybos širdyje yra visai ne namas, o ZEN sodas. Tai mažytė relaxacinė oazė, kurioje harmoningai susilieja japoniška estetika, iš tikrovės išvežantys vaizdai į tolius (visa tai yra ant kalvos ir matyti daug ir toli aplink), gamta (natūralus prūdelis su auksiniais karpiais), egzotika (akmenų sodas), sauna (tikrai ne lietuviška kiaulidė), arbatos namelis, gultas degintis/skaityti... Tai tokia vieta, kurioje norisi pabūti, ilsėtis ir visada yra kuo maloniai užsiimti.

Tad tokia filosofinė užduotis ir yra duota kraštovaizdžio architektams. Konceptualius eskizus jau buvau susidėjęs daug anksčiau, pavasarį :) Dabar jau turime keletą detalesnių vaizdų. Norėčiau pasidalinti ir paklausti tavo nuomonės. Jeigu turėsi mintį, kaip galima tai padaryti gražiau/geriau, prašau varyk į komentarus.

Taip artėjame prie sumanymo. Man rodos jau visai neblogai. 
Tačiau gal mažoka Japonijos? Kažkaip trūksta išraiškingesnio stogo? 




Čia jau funkciniai reikaliukai. Idomi idėja: įkastas kubilas/jacuzzi. Labai patinka idėja naudoti tas sutraukiamas sienas. Terasos aikštelė atrodo neįdealiai patogi judėti aplink.


Pusiau projektėlis. Panašu į dar vieną namą :)


O čia dar kelios foto, lyg asociacijos, nuorodos į konceptą - apie ką čia mes. Pasigrožėkime... 













...

2010 m. lapkričio 21 d., sekmadienis

Pradedame vedžioti vandenėlį

Lapkričio dienos, rodos taip ir neišaušta... Niūriausias, pilkiausias, tamsiausias laikotarpis. Tuoj adventas ir laukimas. Kažkodėl prisiminiau Fa yeung nin wa (arba In the Mood for Love, jei norite). Taip ir ieškai paguodos žaižaruojančiose Kalėdinėse vitrinose. Jau ta lietuviška melancholija. Atmosfera kažkur tokia :) Savaitgaliai tokie trumpučiai. Ėmęsis tvarkytis sodyboje vos apšyli, žiūrėk jau ir prietema. Senelis man kartą sakė "tai vilkų dienos, taip ir neišaušta...". 

Tačiau skubu užbaigti pradėtą darbelį: nuvesti "išvadą" iki vakarinės namo sienos, tuo pačiu ir vandenuko vamzdžius garaže numatomai kriauklei. Nusprendžiau garaže turėti ir šiltą ir šaltą vandenėlį, tad vamzdžiai du.
 

 Ta sija tranšėjoje prislėgė neklaužadą mėlyna "išvado" vamzdį, kuris šauna gilyn (jau užkasta) į 1,5 m gilumą. Matosi ir brangusis požeminis elektros kabelis (5x4 varinukas), šį irgi su vamzdžiu palaidojau. Mat reikės gal pirtyje elektros, gal ir nemažai: gal šildysime pirtį elektra? Gal šildysime marmurinio lauko baseinuko vandenį žiemą (čia pusiau juokai, jeigu ką), gal prijungsime kokių apšvietimų lauke... žodžiu kilovatų laikys iki kokių 10. Baltas vamzdis dar neapmautas termo izoliacija. Prie galo pridėsime užspaudžiamą trišakį: toliau vamzdis tęsis iki stovo laistymo žarnokui, o atšaka - kriauklės šaltas vandenėlis. Pilkas vamzdis jau termoizoliuotas.


Štai, tokia "termoflex" rankove apmoviau vamzdžius, vėliau viską užkasiau. Taip vamzdžiai gyvens po garažo betoninėmis juodgrindėmis. Neturėtų užšalti. Nes virš vamzdžių dar bus polistirolo sluoksnis. Mąstau taip: garaže šaltis gali smelktis tik iš viršaus, pro grindis žemyn. Juolab, kad garažas bus nešildomas.


O čia jau viskas apmauta termo rankovėmis. Pats izoliacijos užtempimas buvo darbelis kaip reikiant. Mat vamzdis yra d20, o termoizoliacijos rankovės skylė d18. Kadangi termoizoliacija yra lyg kempinė, užtraukti įmanoma, bet reikia jėgos. O kadangi rankovės ilgos - 2 m, tai per ilgį susidaro pasipriešinimas. Vėliau įsigudrinau perkirpti ir mauti po metrą.


Trys vamzdukai kaip broliukai :) Jau visi apšiltinti. Tikiuosi žiurkės nesugadins viso reikalo...


Čia viskas šauna po pamatu į katilinės patalpą, kurioje tikiuosi sutalpinti viską: ir kieto kuro pečių, ir geoterminį agregatą, ir hidroforą, ir boilerius - akumuliacines talpas, ir filtrus ir visa kita. Nelabai įsivaizduoju kaip tai padaryt, nes ta patalpa kokių 4 kv. m. ploto, visa viltis - aukštos lubos. Daug ką tikiuosi pakabinti viršuje...


Čia jau išneriame katilinėje. Juodas vamzdėkas - įvadas, o mėlynas - išvadas į pirties perspektyvas. Praeitą savaitgalį Akropolyje, kaip žinoma buvo "jomajo diena" :D Tai išpirko juodus vamzdžius su mėlyna juosta, liko tik "panature" mėlynas. Tačiau tai aukšto spaudimo vamzdis skirtas geriamajam vandeniui, d32, tiesa, tik 2 mm storio. Tačiau pardavėjas žegnojosi ir sakė kažką tokio "aš jau 30 metų santechniku dirbu...", tad pamaniau, kad turėtų laikyti. Šį vamzdį planuoju pajungti jau iš hidroforo, tad spaudimas neturėtų būti visa griaunantis...
 
O tai trapukas iš arti. Laukiam betono...


Tad viskas beveik užkasta. Gaila šiandiena negalėjau užbaigti, tad teks dar paskirti kurį savaitgalį. Darydamas šį darbelį pamaniau, kad jei mano asmeninė krizė užsitęs (kas labai tikėtina), galėsiu pats pasivedžioti ir visus vandentiekius. Ištiesu tai nėra sudėtinga. Tiesiog stengiuosi daryti kuo mažiau sujungimų - tuo mažiau galimybių varvėjimams ir panašioms bėdoms.

2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

Fotosesija ir... kasame toliau :D

Savaitgalis vėl džiugino saulute :) Tai bent ruduo! 2010 metai pasižymėjo išskirtinai nuostabiais orais: senovinė poliarinė žiema, greitai sužydęs pavasaris, tropinė vasara ir auksinis ruduo... išskirtiniai metai visa kuo, gaila tik ne mano statybų progresu. Bet nuojauta kužda, kad sniegas jau ne už kalnų, o kalnuose :) tad savaitgalį stvėriau fotošautuvą ir nukūriau į savo pažadėtąją žemę.


 Asfaltas... didžioji 2010 metų naujovė Neverlende :) Taip atėjo XXI amžius, EU pinigai, o istorijon išėjo dulkių kamuoliai ir triukšmas kildavęs kaimo jaunuoliui Golfuku pjaunant ant kokio 100 km/h... 


Šiaurės rytų pusė. Dar matyti nupjautas pievos gabalas. Tai naujasis kaimynas, šiais metais įsigijęs 50 arų ir jau pasižymėjęs kas čia jo :) matyt pavasarį sulauksime buldozerių


Pietryčiai. Dangus toks...


Pietvakariai. Žiūri į saulutę :)

 

 Šiaurės vakarai. Nuo kito kaimyno kalvos, kuris taip pat įsisuko šiais 2010 metais. Kam krizė, o kas pasinaudojo kainų nuopoliu ir "papigiaja" įsitaisė perspektyvius sklypukus, Šis kaimynas taip pat įsikurs 1ha plote. Žinoma, jau aptarėme ir žoliapjovių grafiko klausimus :)


Šiaurės rytai. "Darbinė" pusė.


Nuo kelio. Čia galėtų įtilpti dar bent dvi sodybos - iki namo apie 70 arų sklypas.


Užvertus vandentiekio įvado tranšėję jau džiaugiausi, kad didieji kasimo darbai kaip ir baigti. Tačiau toptelėjo į galvą, kad būsiu pamiršęs savo zen sodą ir jame planuojamą arbatos namelį. Juk ten reikės ne tik išsivirti arbatos... Taigi, reikalingas vandentiekis. O vandenį reiks prisijungti iš kur, jei ne iš namo katilinėje ateityje įrengto hidroforo..? O kaip ten prisikasiu, jei visur name bus jau įrengtos "stiažkės" (betoninės grindys). Tai galva galva... Taip, kad čiupau kastuvą ir "išariau"dar vieną tranšėją nuo katilinės iki vakarinės sienos per visą garažą. Vakariniame pasienyje iškasiau vėl pusantro metro gylio griovį. Tačiau lauke nusprendžiau nekasti. Kadangi pirtis ir visi vandentiekiai į ten yra planuojami laaabai tolimoje perspektyvoje, nusprendžiau privedus vamzdį palikti ilgesnį jo galą, tačiau jį susukti ir tiesiog užkasti po pamatu. Kai jau reiks prisijungti vandenį, tiesiog pasikasiu iš lauko pusės, surasiu tą susuktą vamzdį ir prisijungsiu. Taip pat planuoju šalia vamzdžio pravesti ir trifazį elektros kabelį, nes matyt reikės ten ne tik vandeniuko.


Žodžiu turėjau vėl kurmių darbelio :) Ta pačia tranšėja sugalvojau pravesti ir vamzdžius iki garažo kriauklės (nuo durų į kairę matyti kanalizacijos vamzdis, ten ta kriauklė ir bus). O nuo durų į dešinę apie metrą norėčiau iškišti vamzdį, prie kurio jungti laistymo žarnoką :) mat ten, vakaruose numatoma ta skutama pievelė. Tad tuo grioveliu (kuris pasienyje matyti) eis net trys vamzdžiai: kriauklei šiltas ir šaltas, paskum šaltas prasitęs laistymo stovui ir dar "mėlynas" trisdešimtantrukas, kuris ners po durimis ir pamatu gilyn... Viduryje kyšantis vamzdis su kepure - tai garažo trapukas.

2010 m. lapkričio 1 d., pirmadienis

Vandentieko įvadas jau įvestas

Sveiki. Puikus ilgas savaitgalis. Ir oras nuostabus kaip reta per Vėlines. Šiais metais nepavyko susiorganizuoti kelionės "ant kapų", tad paskyriau jį savo Neverlendui. Jau lyg rašiau, kad toje pačioje vandentiekio įvado tranšėjoje, sugalvojau "antru aukštu" pravesti ir kanalizacijos vamzdžius, kuriais iš katilinėje ir garaže įrengtų trapų galės tekėti vandenys į lauką, į lietaus kanalizaciją (kurios kol kas dar ir nėra). Penktadienį nusipirkau 110 diametro kanalizacijos vamzdžių, šeštadienį bei sekmadienį viską paklojau, sujungiau ir pasidarbavau iš peties kastuvu :) Dabar va rašau baisiai savimi patenkintas, nes ir šis "juodas" darbas jau užbaigtas. Yeees!


Tranšėja tęsiasi per garažą. "Pirmasis aukštas" (vandentiekio įvadas ir kabelis) jau užverstas. Matyti kanalizacijos vamzdžiai, kurie jau irgi pradėti užkasinėti. Į dešinę atsišakoja atšaka į garažo trapą. O beje, pats trapas, truputi geresnis su sifonu ir metalinėmis grotelėmis pasirodo ne toks jau pigus daiktas - 158 Lt... :(


 O va čia jau "šauname" į lauką :) Kadangi griovys gana gilus, tai verčiant iš namo pusės pradėjo byrėti žemės, o dar reikėjo patrombuoti nemenkai. Tad įrengiau tokią lentų pertvarą. Mat žemai, -1,60 gylyje (čia ir nematyti) išlenda tas vandentiekio įvadas.

Visgi kaip man nusibodo tas žemės knisimo etapas... Bet dariau jį kantriai ir su meile. Juk tai bus namo "maitinimas" ir "tuštinimasis", kaip sakant gyvybiškai ypač svarbios funkcijos :D Tačiau visgi tranšėjos iki galo neužkasiau: liko gabalas po pamatu garažas - katilinė ir katilinėje griovys. Toptelėjo, kad pasikasus po pamatu (tarp garažo ir katilinės) galima per tą pačią skylę prakišti ir vandentiekio vamzdžius, kurie "užmaitins" garaže planuojamą kriauklę ir stovą laistymo žarnai prijungti (tą stovą planuoju iškišti iš garažo į lauką). Baisiai nenoriu draskyti pamato ar sienų skylėms dėl tokių komunikacijų, todėl stengiuosi viską ką įmanoma prakišti po pamatu. Tačiau dabar turiu galvosūkį kaip pravesti tuos vamzdžius iki "taškų". Mano name nėra gipskartonio pertvarų (visos sienos yra tikros, iš plytų), o vamzdžių jokių nenoriu matyti net ir garaže. Tiksliai nežinau, bet gal jūs žinosite: ar galima vandentiekio vamzdžius betonuoti į grindis? Manau garaže, o gal net ir visame name iki "taškų" pravesti tuos lanksčius vamzdžius su termoizoliacija (su tokiu minkštu apvalkalu). Termoizoliacija reikalinga, nes žiemą, šaltą dieną garaže temperatūra gali būti minusinė, tad nenoriu jog užšaltų vanduo ir nesusprogdintų vamzdžių. Galvoju gal tuos vamzdžius kišti į pvz 110 diametro kanalizacijos vamzdžius ir tokius savotiškus kanalus paskandinti betoninėse grindyse? Patarkite prašau, nes visai nesumoju kaip elgtis.


 
Vėl ruda žolė, vėl baigiasi ruduo. Nors šiais metais rudeninis oras tikrai puikus, net sunku patikėti, kad Vėlinės...

2010 m. spalio 24 d., sekmadienis

Įvadas: pradėjau užkasinėti vandentiekio įvadą

Sveiki. Senokai rašiau. Tos pauzės ilgokokos :) Na, bet sakoma: "neturi pinigų - neik į restoraną, neturi ką pasakyti - tylėk". Visgi porą savaičių nieko neveikiau, o gaila, mat buvo puikūs orai, gražus auksinis ruduo. Ar pastebėjote, kad šiais metais ruduo ypač geltonas? Beveik nėra raudonų lapų, vien geltonis...

Bet, visgi šiandiena pajudėjau į priekį :) Vakar nusipirkau 12 m elektros kabelį, o šiandiena 13 m vamzdžio. Šiandiena viską paklojau ir pradėjau užvertinėti. Ilgai galvojau kaip man čia viską nusipirkti, kad nesuklysti.

Daugiausia abejonių buvo dėl vamzdžio, kokį reikia dėti: 32 mm ar 50 mm skersmens? Norėjau dėti 50 mm, nes 32 mm man atrodė vizualiai pakankamai plonas vamzdėkas. Kaip čia per jį tekės pakankamai vandens ir visoms trims vonioms ir virtuvei ir sodo laistymui... Nežinau... Bet kažkaip mane įtikino, kad visi deda tą trisdešimtantruką ir visiems viskas gerai. Na tai ir aš pirkau tokį Ermitaže, wavin firmos.

O Kabelį pirkau guminiu šarvu. 3 x 2.50. Senukuose konsultantas sako, kad visi čia tokį perka į siurblius, tai turi tikti. Tai patikėjau ir nusipirkau.

Tiek kabelį tiek vamzdį pirkau tokio ilgio, kad būtų nuo katilinės iki išėjimo iš namo apie metrą. Bet tas plastikinis vamzdis toks susisukęs neklaužada :) Pradžioj nesumečiau kaip čia jį ištiesinti griovyje. Paskum radau tokių 3-4mm storio vielos galiukų. Perlenkiau į U formą ir sukaliau į žemę prispausdamas vamzdį. Taip vamzdis buvo "prikaltas" prie griovio dugno, kad nesiraitytų :) Kabelį dėjau šalia. Ir užmečiau jau žemių kažkiek. Toje pačioje tranšėjoje kiek aukščiau dar pravedinėsiu kanalizacijos vamzdžius, kurie surinks vandenį iš katilinės ir garažo trapukų ir nuves jį į lauko kanalizaciją. Tad dabar reikės dar truputį pilkų ar geltonų vamzdžių nusipirkti ir būsiu pasiruošęs viską galutinai palaidoti.

Jei spėsiu iki šalčių ir sniego, tai tuo ir uždarysiu taip ir neprasidėjusį statybų sezoną 2010 :)

2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Bobų vasara arba kasam kasam kasam...

Sveiki. Šį saulėtą savaitgalį turbūt visi statytojai aktyviai statė :) Oras buvo nuostabus kaip reta! Aš taip pat (ta prasme užsiėmiau statymu :)
Penktadienį eilinį kartą sulaukia skambučio iš apsaugos policijos, vėl suveikė judesio daviklis :( Vagių ačiū dievui nebuvo, vėl paukščiai... Jau pasakojau, kad pastačius stogą, liko atviras tarpelis tarp sienos ir stogo. Draugas keletą savaitgalių padėjo ir aplink visą stogų perimetrą apvedė tinklelį. Tačiau tinklelis pasitampė, atsirado ir naujų skylučių (vėjui apipešiojus užkamšalus vata) ir visokie varnėnai įsigudrino landžioti. Nors davikliai yra nereaguojantys į naminius žvėrelius, bet tie paukščiai vis tiek sugeba sukelti aliarmą. Tai vyksta bent kartą į savaitę, dvi. Kiekvienas aliarmas - lekia policija su savo švyturėliais, o man lekia 50 Lt sąskaita :( Tad skyriau šeštadienį ir dar kartą praėjau visą perimetrą: daug kur įtempiau, papildomai apkaliau tinklelį, prikamšiau vata... Ei, tiems giesmininkams gal jau laikas į šiltus kraštus?

Na, o sekmadienį pašvenčiau įvado kąsimui ir tiesą sakant užbaigiau :) Pasidarbavau iš peties. Iškasiau didžiulį griovį lauke, kur vamzdis šaus lauk iš namo

Gylis 1,6 m. kaip ir dera. Specialiai fotkinau su kąstuvu, kad matytųsi kokia tai kapo duobikė...


O čia jau atsivėrė skylutė į tranšėją namo viduje :) Šią foto įmažinau norėdamas parodyti kaip susisluoksniavęs gruntas. Pramušus metrą molio, ėmė vertis smėliukas perteptas molio lėžuviais. Matyt tai ledynmečio ar didžiojo tvano palikimas. Aišku, kasti tapo daug lengviau ir smagiau.



O čia jau graži skylutė iš vidaus. Gražu, nes tai šviesa tunelio gale dirbant sunkokoką darbelį... atrodo net gi kažkaip sexy :)



O čia tranšėjos bendras vaizdas iš garažo. Čia ir laidosiu tą mėlyną/juodą vamzdį. Pradėjau nuo 80 cm gylio, o į lauką "išeiname" jau 1,60 m gylyje. Neturėtų vandenys užšalti. O girdėjau šią žiemą grąsina net -40 C...

Štai tokios naujienos iš griovių kąsimo čempionato. Tikiuosi žemės darbų finišas jau arti. Taip norisi lipti aukštyn iš tų molynų...

2010 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis

Juodieji 2010

Sveiki. Senokai rašiau. Vasarą prie ežerėlio su draugu aptarinėjome šį mano blogą ir gavau gerą pastabą, kad mano dienoraštyje esama gal ir per daug filosofinių pasvarstymų. Na taip, blogas juk yra apie statybą – super praktiška tema, o aš vis nuslystu į pasvarstymus apie statytojus ir apskritai apie “teisingo” gyvenimo būdo paieškas. Prietėlis pasiūlė tam atverti naują blogą ir jame dėstyti pasvarstymus apie žolepjoves, sklypo plotus ir sekmadienio rytus terasoje su knyga. Ištiesu man tai yra daug įdomiau nei savisrėgiai, savivarčiai, stiažkės, gegnės ir pan. Bet šis blogas ne visai apie tai...

Taip atrodo Neverlendas 2010 rugsėjį. Nieko naujo. Todėl ir nerašiau, pasidžiaugti nėra kuo, o guostis nelabai norisi. Nors yra kuo. Lyg koks Europarlamentas ar popiežius 2010 metus skelbiu juodaisiais praradimų metais. Jau anksčiau rašiau, kad metus pradėjau būdamas bedarbis, tiesa, neužilgo tapau reikalingas kitai įmonei, paskum dar kitai, tačiau pajamos vis vien sumenko per pus. Nieko keisto, juk sunkmetis. Dabar parsiduodamas į kokią tarnystę juk labai nepasišakosi. Tačiau pastaraisiais mėnesiais puokštę papildė šeimyninės nesėkmės: skyrybos.

****** čia pastraipėlę išmetu. Sla teisus, neverta eskaluoti detalių********.

Viso to rezultate rugsėjį turėjusios atsinaujinti statybos, tiksliau namo įrengimas nukeliamas nebeprognozuojamam laikui. Na, bet kaip sakant Maskva ašaromis juk netiki! ("Maskva nisrazu stroilas") Kas mūsų nepalaužia, padaro stipresniais! Stengiamės nenusiminti ir judėti nors ir lėtai, bet į priekį.



Žiūrėdamas į tamsesnį takelį vedantį per tambūra ir valgomąjį vis dar nuoširdžiai džiaugiuosi kokį darbelį nuveikęs vasarą :) reikėjo tikrai daug vakarų ir savaitgalių kol įveikiau tą nelemtą nulinę kanalizaciją...




O čia jau naujas projektas: kasu dar gilesnę (!) tranšėją vandentiekio įvadui. Sugalvojau, kad įkasiu giliai vandentiekio vamzdį (apie 1,5 m. gylyje išlysime į lauką), jį užmesiu gruntu ir dar auščiau paklosiu vienuoliktuką vamzdį, kuriuo tekės vandenys iš katilinėje ir garaže įrengtų trapų. O visa tai tekės į lietaus kanalizavimo sistemėlę. Kitaip tariant nusprendžiau trapus nuvesti ne į buitinę kanalizaciją (manau tai bus biologiniai valymo įrenginiai), o į lietaus nuotėkas, kurias reikės neišvengiamai kažkur "realizuoti".

Turiu klausimą: kokį vamzdį geriausia naudoti vandentiekio įvadui? Metalinį? Plastikinį?
Vanduo tekės iš grežinio. Vamzdis bus užkastas. Su vamzdžiu turbūt verta pravesti elektros kabelį, kuriuo bus užmaitinamas siurblys grežinyje? Vamzdį verta apsukti šildančiu kabeliu? Jei galite patarti, prašau parašykite komentaruose, būsiu labai dėkingas.

Dar galvoju tą vamzdį kaip nors apšiltinti. Skaičiau, kad žmonės apsuka akmens vata, paralonais ir kitokiais dalykais, bet čia man kyla abejonės: ar tokie aprėdai negali peršlapti? Tada juk visas apšiltinimas nulio vertas? Aš dar sugalvojau, gal reiktų apsukti vamzdį daugiau sluoksnių celofanine plėvele? Tarp celofanų kaip ir tarpai lieka, o pats celofanas juk neperšlampamas daiktas. Kaip jums sumanymas?


Tad tiek statybinių naujienų.

O štai dar savaitgalio džiaugsmas: kieme priaugo grybų. Lepšiukus su mama suvalgėme, o pažiūrėti gražu štai - musmėrė :)




2010 m. liepos 18 d., sekmadienis

Kraštovaizdžio projektas. Kas toliau?

Sveiki

Vėl savaitgalis. Mėgčiau jį praleisti sodyboje, kaip visada. Tačiau daugiau nei savaitė Lietuvoje siaučia stichiniai karščiai. Kasdien nuo 30 iki 40. Vakar pamėginau vakarinėje pusėje, antram aukšte, balkonuose tvarkyti putoplastus aplink langus. Sutvarkiau. Dirbau porą valandų ir vos nemiriau. Pavakare atsisuko saulė... Bet koks darbas tampa pragarišku, tad nusprendžiau nedirbti :) Todėl šiandiena keliausiu prie kokio nors viešojo ežero ir pasinersiu į saulės vonias. Kol laukiu mane prigriebsiančio transporto, parašysiu, kas gi naujo Neverlendo parapijoj.

Pirmasis reportažas kraštovaizdžio projektavimo tema. Šią savaitę baigėme antrąjį etapą, kurio esmė: sodybos gen. planas. Tai yra: baigti darbai susiję su sodybos išplanavimu (kur bus visi objektai, medžiai, takeliai, prūdeliai, daržas, pievelės ir t.t.), žemės aukščių planavimu (planiravimui) bei preliminariom vizualizacijom nusakančiom bendrą stilių ir nuotaiką. Nuo pastarųjų ir pradėkime.
Sodybos širdis. ZEN sodas. Tiltelis/lieptelis, vanduo kairėje - natūralaus stiliaus baseinas, vanduo kairėje - estetiškas japoniškas prūdelis su raudonais karpiais, akmenų brasta. Arbatos namelis. Akmenų sodas. Tolimiausiame plane, už gyvatvorės - teniso kortas.


Ta pati vieta. Vaizdas iš akmenų sodo. Kairiau būtų namas



Sodybos gen. planas. Iš kukurūzniko skrydžio. Tai sklypo dalis, kuri finale turėtų likti sodyba. Plotas apie 1 ha.


Tačiau dabartinis sklypas realiai yra didesnis: 1,5 ha.

Visas sklypas projektuojamas maždaug taip. Kairėje ir dešinėje matome zonas, kurios priklauso sklypui. Dabar realiai ten yra pieva/šlaitukas. Tačiau planuojami augalai: medžiai, avietynai ir pan. Mielai pasilikčiau sau šiuos gabaliukus, nes su jais sodyba atrodo tikrai prašmatniai, tačiau palaikyti tokį plotą be samdomos darbo jėgos jau neberealu.



Todėl planuoju gabalus iš šonų atkirpti ir parduoti. Po kokių 3-5 metų, kai sugrįš vertės, kai esama sodyba pasikels ir dar kiek pakels vertę. Tikslas paprastutis - lipti iš skolų bankui. Kaip pasakytų dabartinis silpnaprotis žemės ūkio ministras - niekingi spekuliaciniai tikslai :)

Jeigu viskas pavyks, ieškosiu gerų žmonių, pritariančių mano pasaulėžiūrai, kad būtų gera drauge gyventi. Abu gabaliukai po 20-25 arus.

Kairysis sudėtingesnis variantas, mat trikampis. Jam reikalingas žmogus su polėkiu, standartiniais kvadratais mąstantis žmogus sunkiai suvirškins idėją kurtis trikampiniame sklype. Bet kitaip nesigauna išplanuoti šio gabalo. Gal atsiras koks originaliau mąstantis pirkėjas. Jei ne, ateityje statysiu ten saulės baterijas ir gaminsiu elektrą, arba veisiu triušius :)

Dešinysis normalus sklypas. Realiai yra galimybė pradėti statybas jau dabar, nes manosios sodybos projekte, ten numatytas ūkinis pastatas. Galima būtų parduoti dalinę nuosavybę su nustatyta žemės naudojimosi tvarka (pažymėtas gabalas). Pastatyti pamatus, tada atidalinti nuosavybe natūra ir padarius rekonstrukcinį projektėlį ant pamatų kelti normalų namą. Yra ir kitokių schemų. Žodžiu, čia ruošiu vietelę kaimynui.

Gal nori būti mano kaimynu? Gerai pažiūrėk į žaliai apibrėžtus plotus... :)

Skamba lyg iššūkis. Gal ir nepavyks, gal ir neparduosiu. Šiandiena sunku pasakyti kas čia bus. Bet geriau negyvent, nei visai nesvajot, kaip sako Marijonas. Bet kuriuo atveju šiandiena tai neatskiriamos sodybos dalys.


Kitos naujienos. Lankiausi banke, ieškau kaip judėti iš finansinės aklavietės ir užbaigti statybas. Lyg ir radome variantą: restruktūrizuoti mano paskolų "portfelį" sukeliant pradines paskolas į statybų, kas realiai galėtų prailginti paskolos terminą ir taip sumažinti įmoką, dar padaryti atidėjimus metams - "iki įsikraustymo", po kurio būtų atlaisvintas butas nuomai (papildomos pajamos) arba pardavimui. Na, teoriškai prošvaistė šyptelėjo. Ta proga Neverlende trečią syk apsilankė vertintojas, kuris taip pat nuteikė optimistiškai. Projekto vertė šiek tiek viršija investicijas, o tai yra fantastiškas dalykas šiais laikais. Preliminariai: Sklypas+Namas 450-470K (priverstinis/skubus pardavimas 400K), investicijos 350K. Maloniausia, kai matininkas pasakė: "daug namų pereinu, bet čia aš ilsiuosi. Namas ambicingas, bet vidaus erdvė, tolimi peizažai kieme ir pro langus (matomi į 3 puses iš 4) ir tyla. Viskas čia teisinga". Gal mano rašliava atrodo panigiriška, bet man labai svarbus palaikymas ir tikėjimas. O jį šiomis dienomis išlaikyti LABAI nelengva. Bet laikau!