2010 m. balandžio 13 d., antradienis

Mirštančių pelėsių kvapas

Įsibėgėja pavasaris. Kas gali, jau suskubę į darbus, statybas. Man, gi, šiemet neišeina skubėti. Nors šią savaitę vėl pradėjau dirbti banke, tiesa jau kitame, tačiau geromis pajamomis (kokias buvau pasiekęs anksčiau), negaliu pasidžiaugti. Na, nurašau tai sunkmečiui, kuris tikiuosi per ilgai neužtruks. Todėl šiemet tęsiant statybą kalnų nuversti nepavyks. Bet, kitą vertus, galvokime, kad namą jau kaip ir turiu :) o prie namo, kaip žinia, visada yra ką veikti. Tai ir džiaugiuosi kuo bagotas ir nenuleidžiu rankų.


Štai koks pavasaris atsiveria iš kiemo perspektyvos.
Matyti pas kaimynus įrengta kelių asfaltavimo bazė.



Atidaryti visi langai, skersvėjai iš namo traukia traukia žiemos šaltį ir drėgmę...


O tai naujasis karutis. Pamenate, anksčiau rašiau,
kad tokį vieną jau nukniaukė. Be karučio, kaip be rankų...


Foto iš garažo palubės. Štai kokią lentyną susirenčiau.
Pats, savo rankom :) Pirmasis baldas namie...



Praėjusiame įraše spėjau pasidžiaugti, kad peržiemojome be nuostolių, tačiau praėjusią savaitę aptikau, kad ne visai taip yra. Aptika, kad atšilus orui, vėlyvą rudenį sudėtos gegnės ėmė sparčiai pelyti.

Manau, kad tai dėl drėgmės. Mediena sudėta, galima sakyti, žalia ir šlapia.
Stogas baigtas vėlyvą rudenį, žiemą.



Va, koks vaizdelis. Baltas pelėsis virsta juoduliais medyje.

Gen. rangovas patarė nusipirkti chemikalą BERŽAS. Senukuose jį radau. Ir tepti teptuku. Tąč ir dariau pastarąjį savaitgalį. Šlykštus darbelis! Ta chemija yra chlorkalkės, siaubingas dvokas. Dar reikėjo įvaldyti ir kopėčias rimtesnes, nes manajame namuke yra prabangus 3,5 - 4,5 m lubų aukštis... Daugiausia pelėsių buvo garaže. Mat pastarasis yra šiaurinėje pusėje ir gauna mažiausiai saulutės spinduliukų. Tai darbą padariau garaže. Pagrindiniame pastate vietomis matyti baltų "voratinklių", bet dar žiūrėsiu kaip jis ar dauginsis. Turiu viltį, kad su šiluma mediena ims sparčiai džiūti ir tas pelėsis nunyks?




Paskutinėje nuotraukoje matyti rezultatas praėjus parai po nutepimo BERŽU. Įdomu tai, kad tepant ypač gausiai supelėjusias vietas, tas pelėsis nyko tiesiog akyse ir skleidė keistoką kvapą... Br...

2010 m. balandžio 3 d., šeštadienis

Pradedame 2010-ųjų sezoną. Asfaltas!

Po truputi atidarome 2010 metų NEVERLENDO sezoną. Jau antrą savaitgalį keliauju į savo sodybą. Nors dar šalta ir drėgna, tačiau čia visada yra ką veikti. Sniegui pasitraukus, 100 m. spinduliu pasimatė daugybė šiukšlių. Įvairiausi celofanai, buteliai, difuzinės plėvės atraižos, vatos ir dar visoks koks chlamas kurį užveisė apsileidėliai masonai. Tai einu su maišais ir kemšu :)

Pats namas atrodo peržiemojo be nuostolių. jokių įsiklilimų, jokių "pamatų iškėlimų" ar nusėdimų. Tad džiaugiuosi, atrodo statyba kokybiška. Pasiteisino pastangos viską daryti pagal konstrukcinį projektą. Name šiaip jau sausa, nors viduje dar jaučiasi šaltukas. Tad vėdinu atsidaręs langus. Perdanga vienoje vietoje iš apačios drėgna, spėju tai vanduo, kuris susikaupė ištirpus sniegui kuris buvo pripūstas į antrą aukštą, kol dar nebuvo langų. Tad laukiu šilumos, kad viskas kaip reikiant išdžiūtų.

Kita puiki sezono naujiena: pradedamas kloti asfaltas. Žvirkeliukas besitęsiantis nuo didžiojo plento, pro Neverlendą ir bėgantis tolyn į gyvenvietes, šiais metais bus asfaltuotas. Jėga :) Šią žinią prieš kelias dienas telefonu raportavo kaimynas, o šiandiena štai pasitiko daug žadantis stendas:


Tai va tokie reikalai. Na, o čia dar vienas straipsniukas, amžinąja, ramybės neduodančia tema "kam man tas namas? Geras butas - štai kur tikra lietuvio svajonių viršūnė". Gero skaitymo. Ate