2010 m. gegužės 31 d., pirmadienis

laikas pirkti vamzdžius (atkurta)

Štai, radau foto, tai gražinu :) Tik išmečiau foto, kur tas namas minimalistiniam sklypuke. Gavau pastabą, kad jei žmogus pažins savo namą, gali būti jam nemalonu, galiu susilaukti net represijų, o ir šiaip liūdna foto. Tad kam ji :)

Tad foto reportažas, štai:


Per koridorių, per virtuvę, po siena - į lauką. Matosi ateinanti atšaka iš vonios kambario. Vengiame stačių kampų.


Čia išlindome į lauką. Kaip matome pamatas nestoras, o tokį namą išlaiko :)


O čia aš :) nusiplūkęs, bet užbaigęs didyjį rausimą.


O čia kiškutis "ieško obuoliukų" :)


O čia gražus namas. Konceptas panašus į maniškį. Planuoju panašias spalvas, tik mano stogas bus ne šokoladinis, o natūralaus molio spalvos (ne raudonas), panašios į šio namo pamato apdailą.


Tai va tokios tokelės. Vis sprendžiu kokius vamzdžius pirkti: lenkiškus ar kitokius, uš vakarų europos. Pasižiūrėsiu ir į tuos oranžinius, bet jei bus stipriai brangesni, tada tiek to. Juk tie vamzdžiai atsidurs po betoninėmis grindimis, nemanau, kad jiems teks kaži kokie ypatingi krūviai. Lauke, tai suprantu.

Beje, kažkas rašė, kad užkasant vamzdžius reikia vengti akmenų. Hm, aš planavau grioviuose jos klodamas dėti ant kokių plytų, taip sureguliuojant nuolydžius. Dar maniau pakišti po apačia akmenų, kad jie man nesmuktu, nesikraipytų, jei trombuojamas gruntas pradėtų vaikščioti. Hm, kokia Jūsų nuomonė?

Dingo paskutinis įrašas

Dėl techninių kliūčų. Sorry. Bandžiau telefonu pakoreaguoti, bet visai prapuolė :) Bandysiu atkurti, bent foto. Gaila vieno gero komentaro, apie gyvenimo name privalumus. Prie progos dar sykį teiraujuosi Jūsų, ką manote apie lenkiškus plastikinius kanalizacijos vamzdžius? Ar yra realių skirtumų, ar daugiau religinio, politinio pobūdžio?

2010 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis

Vėžlio žingsniu

Taip palyginčiau progeso tempą, lyginant su pernai. Na, bet yra kaip yra. Viskas banguoja. Dabar banga nusileido :) Tad darbuojuosi po truputėli, kiek pats pajėgiu. Tiesa, vis dar kasu nulinę kanalizaciją. Maniau, kad šį darbelį užbaigsiu greičiau, bet viskas einasi sunkiau, nei tikėjausi: gruntas yra labai bjaurus kasti. Sunkiausiai eina 10 cm gylyję prasidedantis šlapias molis, sumišęs su akmenimis - žvyrmolis. Kad jį įveikti, reikia po mažą gabaliuką atsikapoti, atsigrandyti ir tada gali lopetą išmesti iš griovio :) Dievaži, darbas toks juodas, kad kartais pasijuntu lyg Sibiro tremtinys... Bet stengiuosi išlikti atkaklus ir užbaigti pradėtą darbą iki galo. Padaryta jau 3/4 darbų. "Praėjau" nuo aukščiausio taško iki tos vietos, kur vamzdis lys į lauką. Dar liko privesti porą kanalų: iš kairiau esančios vonios kambario ir tolėliau - iš virtuvės. Liko nedaug, tad neužilgo reiks pirkti konstruoti vamzdžius. Gal žinote kaip juos teisingai sujungti? Užtenka sunerti, ar reikia teplioti kokiom pastom ar cementais?

Va čia matyti, kaip tranšėja keliauja per koridorių, virtuvę.


Čia foto iš prarajos dugno. Matyti posūkis ir landa po pamatu (rostverku)


Čia statybininkų dovanėlė: požeminis betono "ežeras". Matyt pilant pamatus liko košės, tai ir išvertė belekur. Tikrai sugadino nuotaiką.


Va čia matyti, kaip pavyko iš dalies neutralizuoti kliūtį. Teko gerokai pamojuoti kirviu ir nudaužyti kraštą. Tikiuosi vamzdžiui tokio tarpo pakaks. Jei ne, vėl teks mojuoti kūju.



Čia radinys netoliese esančiose apleistose fermose: kabančios karvių kaukolės :)
Galiu tik spėti, kas ir kodėl jas čia pakabino...

2010 m. gegužės 4 d., antradienis

Sklypo dalinimas ir svajos apie sakuras...

Sveiki

Vakar su matininku buvome sodyboje. Jeigu pamenate, sodyba statoma 5 ha sklype. Aišku, kad tiek žemės man nereikės, tad planuoju pasilikti sau apie 1 ha, o likusį sklypą planuoju dalinti 20-50 arų gabalais ir parduoti. Tokiems pat entuziastams, kaip aš (kurie trokšta gyventi dideliame sklype ir nenori arti turėti kaimynų). Kadangi nesu turtuolis, mafijozas ar žemėtvarkininkų giminė, negaliu iš karto padaryti padalinimo projekto, detalaus plano ir pradėti pardavinėti sklypelius. Todėl tai darau lėtai, kaip ir numato įstatymas: dalinu sklypą į tris gabalus, stoviu eilėse mėnesiais/metais laukdamas dokumentų sutvarkymo ir pan. Tai padaręs tikiuosi tuos tris gabalus dalinti toliau, galiausiai parduoti ir pasidengti banklams paskolas. Na, pažiūrėsime kaip seksis, viliuosi, kad per tą laiką gerieji mūsų interesų gynėjai (politikai) nesumąstys kokiu naujų kliūčių mano planui. Tačiau kol visa tai įgyvendinsiu, praeis ir krizė, o gal ir nauja jau bus užėjusi :D

Šiuo metu kaip tik darau pirmąjį dalinimą. Po maždaug 2 metų veiksmų esu finalinėje fazėje: laukiu, kol žemėtvarka įregistruos jau 3 atskirus sklypus (patvirtins bylutes). Ši eilė ypač ilga ir juda ypač lėtai. Internete yra toks elektroninis registracijų žurnalas, kuriame įvedami projektai, kai tik jie įregistruojami. Tai įvertinęs progreso greičius, esamą eilės numerį ir savo eilės numerį apskaičiavau, kad įregistruos mano popierius (jei nebus pastabų ar klaidų) maždaug po pusantrų-dviejų metų. Kaip jums? Prie soceldemokratų darbai judėjo greičiau :)

Na, tai kol ateis ta eilė, manau, kad sodybą vis tiek vystysiu, laikydamasis būsimųjų ribų. Tad su matininku vakar žymėjome tas būsimąsias mano sklypo ribas. Darbas visai malonus: vaikštai po pievą su tokiu kalbančiu GPS įrenginiu, kuris suranda reikiamus taškus (dažniausiai sklypo kampus) 1 mm tikslumu (!). Tada tiksliai toje vietoje reikia įkalti apie 1 m ilgio metalinį vamzdį. O vėliau šalia įkasti iš toli matomą betoninį ar medinį stulpą (tai pasienio stulpas). Tai matininkas matuoja, o aš stuksenu kirviu ir kalu tuos vamzdžius.

Išmatavus sužinojome, kad statybininkai darydami laikinąjį keliuką (nuįmdami augalinį gruntą) pradėjo gerai, o traktoriui dasikąsus iki namo vietos nukreivavo apie 1-1,5 m į šoną, beje, mano nenaudai :)

Va, telefonu darytoje nuotraukoje matyti, kaip yra ir kaip turėjo būti.



Vaizdelis į priešingą pusę. Taigi, atsirado naujų nelengvų žemės darbų: pastumti keliuką į savo vietą. Net neįsivaizduoju kaip tai padaryti efektyviai. Matyt be BOB CAT ar kito traktoriaus čia neišsisuksiu :(


O čia grožis, kurį matau pakeliui į darbą: Spražydo Sugiharos sakurų skveras. Nuostabus reiškinys. Japonijoje pavasarį dar nebuvau, bet štai Washingtone D.C. teko sudalyvauti nacionaliniame vyšnių žydėjimo festivalyje. Amerikiečiai šią šventę "pasiskolino" iš japonų. Ir tikrai verta. Tai nuostabus pavasario sprogimas. Sakuros labai populiarėja ir pas mus, būtų smagu jei ir mes švestume šią šventę, simbolizuojančią gaivų atgimimą ir artėjančią vasarą.

Jei turite galimybę, dar galite suspėti aplankyti šią nuostabią vietą Vilniuje :) Ačiū už tai tiems patiems japonams...


Jau nekantrauju greičiau baigti kraštovaizdžio projektavimą ir žemės planiravimo darbus. Reikia greičiau sodinti medžius, tarp jų ir sakuras, žinoma :)

2010 m. gegužės 1 d., šeštadienis

Nulinė kanalizacija

Sveiki

Pradėjus dirbti naujoje tarnyboje (baigėsi trečioji savaitė), išties mažiau laiko lieka ir dienoraščiui ir statyboms bei daug kam kitam. Tačiau šiais laikais, kai oficialioji bedarbystė puikuojasi daugiau nei 15 proc. indeksu, matyt skųstis nederėtų. Taigi, kol geri laikai kažkur išėjo ir grįžti nesiskubina ir statybos juda lėtai. Bet vis gi jos JUDA :) Dabar, kaip tikras Lietuvis urvinis kanopinis pats atsiraitoju rankoves ir kimb į darbus. Galiu užtikrinti - jausmas nuostabus. Po ofisinių pamaldų kompiuterio ekranui ir reikalų suktuko (toks mano naujasis darbas), ištrūkti į kaimą ir paskęsti vieversėlių giesmėse ir lietuje pievose yra tikra palaima. Kai dar pasidarbuoji kažką dėl savęs ir pamatai rezultatą, patikėkite, visas tas prakaito spaudimas pridvisusiose miestų sporto salėse po darbo valandų atrodo toks apgailėtinas ir beviltiškas laiko švaistymas. Na, aš apie tai pagalvoju kas kart :) Bent jau man tai tikrai taip.

Tai nuo philosophijų prie tų darbų! Pradėjau kasti tranšėjas nulinei kanalizacijai. Įprastu atveju tai nėra ypatingas darbas, mat namo viduje kasama negiliai, gal per sprindį, vėliau ant viso to pilamos betoninės juodgrindės. Bet, mano atveju taip nesigauna. Tuoj padėstysiu kodėl.

Pirmą, nusprendžiau, kad man reikės turėti normalų kraną garaže/dirbtuvėse. Kam? Na pagalvokime: planuoju turėti sodų, daržų, japoniškų sodų ir kitų galų. Taigi bus daug žemės knisimo tipo darbų visuomet. Baigus juos, namo keliausiu per garažą/dirbuves (tam beje pasidariau ir duris atskiras, kad patogiai patekti į ūkines patalpas/garažą. Galų gale juk sodininkai per paradines duris gal nevaikšto?). Bus patogu čia pat pirmiausia nusiplauti purvą nuo rankų? Taip. Kita aplinkybė: dievinu sultis. Planuoju turėti obelų ir kasmet išsispausti bent jau kokį 100 litrų sulčių. Šis darbas vyks matyt garaže. Procesas bus panašesnis į kažkokį pramoninį. Dar nežinau kokias priemones tam įsitaisysiu, bet tiksliai žinau, kad buitinės virtuvinės sulčiaspaudės ir kitokios mašinėlės tam tikrai netiks. Taigi, šis darbas vyks greičiausiai garaže, kuri tądien atstos ūkinį. Obuolius reiks plauti. Žodžiu kriauklė, plautuvė ten tikrai reikalinga.

Antras dalykas. Garažas yra šiaurinėje pusėje, o nuotėkų valymo įrenginiai suplanuoti priešingoje - pietinėje. Taigi, garaže atsiranda aukščiausias nulinės kanalizacijos taškas, nuo kurio kanalizacija keliauja per visą namą į pietinę pusę, iš visų kitų likusių trijų taškų "surinkdma" įtekančias nuotėkas.

Trečia aplinkybė: Mano namo viduje yra nešančių sienų, kurios yra ant rimtų nešančių pamatų. Pats garažas juk yra prilipęs prie namo šoninės (nešančios) sienos. Kanalizacijos vamzdynas, kol papuls į nuotėkų rezervuarą, kirs net keturias nešančias sienas. Mano pamatai yra poliniai. Tai yra - keturiasdešimt du į žemę susmigusius gigantiškus polius karunuoja 50 cm aukščio gelžbetoninis vainikas (rostverkas). 10 cm išorėje (kol kas), 40 cm žemėje. Turbūt suprantama, kad net keturiose vietose kertant nešančių sienų pamatus, jų gręžti ir kitaip niokoti tikrai nesinori. Geriau jau tranšėjas kasti kiek gilesnes ir palysti po visais tais pamatais, jau pradedant nuo garažo.

Ketvirta aplinkybė: Įvertinus šios žiemos šaltuką (girdėjau, kad soduose užšalo 1,5 m. gylyje sukasti vandentiekio vamzdžiai), būtų saugiau, jei iš namo vamzdžiai išlystų jau minimum 1,5 m. gylyje.

Įvertinus visas šias aplinkybes paaiškėja, kad aukščiausiame taške tranšėją reikia pradėti nuo 60 cm gylio ir iki sienos nuvažiuoti dar metrą gylyn. Taip susidėliojęs teoriją, dar pasibraižęs kur bus tie vamzdynai ir pradėjau.

Wau, patikėkite, tai įgyvendinti darbelis nemenkas. Jei pamenate, maniškio namo viduje yra subertas žvyrmolis, kurį radome mano sklype, kuris puikiai tiko ir nereikėjo papildomai išlaidauti užvežinėjant žvyrą ar pan. gruntą į pamatus. Tas vietinis gruntas per visą tą laiką susiplūkė, sukietėjo ir pasidarė lyg esfaltas. Kąsant pirmiausia reikia prasiskaldyti (tikrąja to žodžio prasme) 10 cm "plėvę". Tada atsiduri drėgname sluoksnyje (apie 30 cm), kuris panašus į plastiliną su akmenimis. Įveikus šį, prasideda drėgnas smulkus šviesus (vietomis baltas) smėlis. Tai va tokius apkasus ir varau. Dirbti reikia gana siauroje tranšėjoje. Tokiam ofisiniam berniukui tai tikrai įspūdingas užsiėmimas. Norit išbandyti? :)

Per du savaitgalius ir pora vakarų po darbo kirtau pirmąją sieną ir įveikiau vieną kambarį, pasiruošiau keliauti į antrą kambarį. Darydamas šį darbą supratau koks nelengvas yra duobkasių darbas. Nuo šiol praeidamas gatvėje prp kasančius griovį visada prisiminsiu, kaip tai pats dariau. Šis darbas tikrai vertas pagarbos :)


Pirmos dienos rezultatas. Anapus sienos išlendame į garažą.


Dabartinė situacija. Kairiau matyti, kaip "įteka" intakas, kuris "nusileidžia" iš antrojo aukšto (truputi matosi sienoje esanti vamzdynams palikta niša)