Sklypo dalinimas ir svajos apie sakuras...

Sveiki

Vakar su matininku buvome sodyboje. Jeigu pamenate, sodyba statoma 5 ha sklype. Aišku, kad tiek žemės man nereikės, tad planuoju pasilikti sau apie 1 ha, o likusį sklypą planuoju dalinti 20-50 arų gabalais ir parduoti. Tokiems pat entuziastams, kaip aš (kurie trokšta gyventi dideliame sklype ir nenori arti turėti kaimynų). Kadangi nesu turtuolis, mafijozas ar žemėtvarkininkų giminė, negaliu iš karto padaryti padalinimo projekto, detalaus plano ir pradėti pardavinėti sklypelius. Todėl tai darau lėtai, kaip ir numato įstatymas: dalinu sklypą į tris gabalus, stoviu eilėse mėnesiais/metais laukdamas dokumentų sutvarkymo ir pan. Tai padaręs tikiuosi tuos tris gabalus dalinti toliau, galiausiai parduoti ir pasidengti banklams paskolas. Na, pažiūrėsime kaip seksis, viliuosi, kad per tą laiką gerieji mūsų interesų gynėjai (politikai) nesumąstys kokiu naujų kliūčių mano planui. Tačiau kol visa tai įgyvendinsiu, praeis ir krizė, o gal ir nauja jau bus užėjusi :D

Šiuo metu kaip tik darau pirmąjį dalinimą. Po maždaug 2 metų veiksmų esu finalinėje fazėje: laukiu, kol žemėtvarka įregistruos jau 3 atskirus sklypus (patvirtins bylutes). Ši eilė ypač ilga ir juda ypač lėtai. Internete yra toks elektroninis registracijų žurnalas, kuriame įvedami projektai, kai tik jie įregistruojami. Tai įvertinęs progreso greičius, esamą eilės numerį ir savo eilės numerį apskaičiavau, kad įregistruos mano popierius (jei nebus pastabų ar klaidų) maždaug po pusantrų-dviejų metų. Kaip jums? Prie soceldemokratų darbai judėjo greičiau :)

Na, tai kol ateis ta eilė, manau, kad sodybą vis tiek vystysiu, laikydamasis būsimųjų ribų. Tad su matininku vakar žymėjome tas būsimąsias mano sklypo ribas. Darbas visai malonus: vaikštai po pievą su tokiu kalbančiu GPS įrenginiu, kuris suranda reikiamus taškus (dažniausiai sklypo kampus) 1 mm tikslumu (!). Tada tiksliai toje vietoje reikia įkalti apie 1 m ilgio metalinį vamzdį. O vėliau šalia įkasti iš toli matomą betoninį ar medinį stulpą (tai pasienio stulpas). Tai matininkas matuoja, o aš stuksenu kirviu ir kalu tuos vamzdžius.

Išmatavus sužinojome, kad statybininkai darydami laikinąjį keliuką (nuįmdami augalinį gruntą) pradėjo gerai, o traktoriui dasikąsus iki namo vietos nukreivavo apie 1-1,5 m į šoną, beje, mano nenaudai :)

Va, telefonu darytoje nuotraukoje matyti, kaip yra ir kaip turėjo būti.

Vaizdelis į priešingą pusę. Taigi, atsirado naujų nelengvų žemės darbų: pastumti keliuką į savo vietą. Net neįsivaizduoju kaip tai padaryti efektyviai. Matyt be BOB CAT ar kito traktoriaus čia neišsisuksiu :(

O čia grožis, kurį matau pakeliui į darbą: Spražydo Sugiharos sakurų skveras. Nuostabus reiškinys. Japonijoje pavasarį dar nebuvau, bet štai Washingtone D.C. teko sudalyvauti nacionaliniame vyšnių žydėjimo festivalyje. Amerikiečiai šią šventę "pasiskolino" iš japonų. Ir tikrai verta. Tai nuostabus pavasario sprogimas. Sakuros labai populiarėja ir pas mus, būtų smagu jei ir mes švestume šią šventę, simbolizuojančią gaivų atgimimą ir artėjančią vasarą.

Jei turite galimybę, dar galite suspėti aplankyti šią nuostabią vietą Vilniuje :) Ačiū už tai tiems patiems japonams...

Jau nekantrauju greičiau baigti kraštovaizdžio projektavimą ir žemės planiravimo darbus. Reikia greičiau sodinti medžius, tarp jų ir sakuras, žinoma :)