2010 m. birželio 26 d., šeštadienis

Nulinė kanalizacija: vamzdžiai atgulė į žemę


Pirmoji nuotrauka ištiesu yra finalinis veiksmas - patikrinimas kaip viskas veikia :) Matosi, kad veikia.


Aukščiausiame taške supyliau kibirą vandens, o jis štai teka. Keistai palengva.


Tagi tokios naujienos: anradienį Gerunda atsiuntė vamzdžių komplektą iš Kauno. Gavau tirai gerą kainą, visas vamzdžių komplektas (8 vamzdžiai po 3 metrus, dar keli po 2m, po 1m, taip pat ir keli vamzdžiai 50 mm diametro ir krūva trišakių, alkūnių, montavimo pasta ir viso kito gėrio) kainavo 311 Lt. Tiesa dar reikėjo nusipirkti vamzdžių tvirtinimo žiedus, kurie su guminėmis tarpinėmis kainavo veik puse tiek kiek patys vamzdžiai. Dar nusipirkau pora wavin trumpukų vamzdukų, kuriuos iškišiu į išorę (taškai, kur vamzdynas lenda į dienos šviesą). Trumpai drūtai esu patenkintas savo sprendimu pats daryti šį darbą. Ir ekonomiškai gerai (matyti kiek sumokėjau vietoj 4-5 tūkstančių, kiek kainuoja toks vamzdynas), ir pats pasidariau su meile, ir prisidėjau realiais darbais prie savo būstinės statybos. Duok dieve, tik kad viskas laikytų, neįgriūtų, nesusiplotų vamzdžiai ir pan. Dėl to dabar rūpestingai užkasinėju. Prisisikaičiau čia visokių patarimų, prisiklausiau istorijų, kaip žemėj tie vamzdžiai susiploja, išsinarsto ir pan., tai dabar kasu tiesiog rankom. Prikamšau aplinkui smėlio, pritrombuoju kiek įmanoma. Matyt, kad šis darbelis irgi užtruks.

Vamzdyno "aukštupis". Į kairę atsišakoja kanalas per kurį atitekės vandenys iš antrojo aukšto ypatingojo šeimininko vonios kambario.


Plytomis reguliavau nuolydžius, aukščius ir visaip kitaip "paramsčiau", kad žemei smunkant vamzdis mažiau linktų. Plytų privariau po vamzdžiais kiek įmanoma. Mat žemei spaudžiantis ir natūraliai sukrentant, plytos neliaus keliauti vamzdžiams žemyn.

O čia vaizdas iš "žemupio" :) į dešinę šakojasi kanalas į pirmojo aukšto vonios kambarį


Vamzdis džiaugsmingai šauna į lauką :) iš kairės atvestas kanalas nuo antrojo aukšto "vaikų vonios kambario", bei nuo pirmojo aukšto virtuvės įrenginių.

Šis "stovas" kaip tik ir prijungs virtuvės rakandus ir iš antro aukšto atkeliaujantį "krioklį". Priminimas: grindų nulis sutampa su viena plytų eile virš pamato.


Pirmo aukšto vonios kambario stovas. Čia prisijungs tuoletas, vonia, kanalas skalbyklei, taip pat kriauklės.

Čia dar vienas stovas "įsimontuoja" į sienoje įrengtą vamzdyno nišą. Vamzdis keliaus aukštyn ir "kanalizuos" šeiminininko personalinės vonios nuotėkas :)


O tai aukščiausias vamzdyno taškas garaže. Čia atsiras kriauklė, kurioje bus patogu nusiplauti rankas po darbų, o gal net plauti obuolius ar kitus objektus. Dėl to vamzdį iki galo atvedžiau storą.

Ir štai laukas. Pamaniau, jog tai lyg namo .... :)


O čia pirmieji namo gyventojai, kurie įsitaisė pastogėje, namo viduje.


Dabar liko dar sukonstruoti 50 mm diametro vamzdukus pirmo aukšto vonioje ir viską gražiai užkasti, sutrombuoti, sulyginti. Blyn, kad tik neįlinktų tie vamzdžiai. Vis dėlto jie 60-100 cm gylyje...

2010 m. birželio 19 d., šeštadienis

Nereali TV istorija apie keistą sodininką (The Landscape Man)


Naujas atradimas! CHANNEL4 laida "The Landscape Man".


Yra 6 istorijos, aš pažiūrėjau pirmąją ir taip apsidžiaugiau. Mat pamačiau, kad pasaulyje yra dar didesnių "bepročių" nei aš :) Pirmoji dalis pasakoja apie pagyvenusią porą, kurie visai "pabėgę". Turi kelių hektarų dydžio "sodybą", mažai pinigų, tačiau atkakliai įrenginėja, kuria savo svajonių sodybą.


Nuostabu tai, kad šeimininkas beveik viską daro vienas pats. Turi principą "užbaik ką pradėjęs" ir padaro neįtikėtinus dalykus. Blyn, kaip aš juos suprantu. Pagalvojau, kad jei su mano Neverlendu viskas bus kaip dabar įsivaizduoju, jei pavyks išvengti didesnių nuosmukių nei dabar ar kokių kitų gyvenimo vingių, didelė tikimybė, kad po kokių 15-20 metų, o gal ir greičiau, pats būsiu panašus į tą senį :) Lietuvoje tokių dalykų dar neteko girdėti, bet žinau, kad vakaruose tokių dalykų pasitaiko. Smagu buvo ir pamatyti.

Jei sudominau, kviečiu pažiūrėti laidą. Nepatingėjau ir įdėjau tau nuorodas

(www.channel4.com/4homes/on-tv/landscape-man/wildside-garden-episode-information-10-04-20_p_1.html)

(Aš iš čia pasiėmiau)



Sėkmės!

2010 m. birželio 18 d., penktadienis

Į sodybą JAU nutiestas Asfaltas!

Norėdamas prisiliesti, pajusti Europos sąjungos gėrybes, pulk ant kelių ir uždėk delnus ant šilto, ką tik išlieto asfalto :) Tą ir padariau. Vakar. Atvykau apsižvalgyti ir išvydau naujienų. Gaila nenufotografavau kaimo vaikų, kurie šypsodamiesi važinėjo dviračiais.

Atmosfera ir nuotaika priminė filmukę "Cars" natytą epizodą, kai Makvynas užbaigė asfaltuoti sugadintą kaimo keliuką ir sutemos visi išvažiavo pasivažynėti :D


O čia gėrio pabaiga, kaip tik ties mano sklypo pradžia. Na bet tai tik kol kas, nes asfaltas keliaus tolyn, dar kažkiek kilometrų. Bet vistiek smagumas :)



Na, o čia rekonstruota nuovaža. Sankryža ir įvažiavimas į sklypą. Jeigu pamenate, prieš metus įrengiau tai savo lėšomis. Tačiau maniškė nuovaža buvo suprojektuota ir įrengta pritaikant ją prie žvyrkelio. Tiesiant naująjį "greitkelį" ji jau nebetiko. Tad kelininkai ją rekonstravo: iškasė ir aukštino pralaidą (vamzdį), suformavo naujus kraštus ir šlaitus.


Čia iš kitos pusės. Tas griovys dar nematė lietaus :) įdomu kaip viskas "susiniveliuos"


O čia ta proga norėjau pasidžiaugti rezultatu, kurį davė pernai nuveikti žemės darbai. Darbelio turėjau nemažai, bet rezultatas džiugina :) Vietoj molio šlaitų (kurie dar kyšo viršuje), žaliuoja žalumynai


Tai kitas šlaitas, kurį "juodinau" paskiausiai.


O tai bendras vaizdelis. Kada nors kelią išgrysiu akmenimis ir darbelis bus baigtas.


O čia tai ką dariau pastarosiomis dienomis: "sutvarkyti" langai. Taip apipjausčiau Makrofleksus ir padažiau :) Ir paslėpiau nuo ardančių ultravioletinių spindulių.


"Sutvarkyti" valgomojo langai. Ir atsispindintys toliai.


Nulinė kanalizacija. NAujo tiek, kad radau Kaune didmenininkus GERUNDA, kurie kartais atveža prekes į Vilnių. Tai užsiprašiau, žadėjo atvežti pirmadienį komplektą. Kainos geros, vamzdžiai lenkiški SANIBUD. Tad gal jau pajudėsiu truputį į priekį, nes kuo toliau tuo labiau užknisa žemės etapas. Labai noriu greičiau jį užbaigti ir pagaliau lieti juodgrindes.

2010 m. birželio 11 d., penktadienis

Pasvajokime: japoniškas arbatos namelis

Savo dienoraštyje rašydamas apie savo sodybos įrengimą, nemažai rašiau apie visokius japoniškus sumanymus. Pasisekė guyvenime aplankyti šią šalį, pasekmė: ji visiškai pavergė mano protą ir širdį :) Šią šalį vieni dievina, o kiti atmeta kaip svetimą, nesuvokiamą. Prisilietus prie šios civilizacijos giliau, abejingu likti sunku. Mane pakerėjo Japonijos kultūra ilgam. Tad planuodamas savo svajonių sodybą, panorėjau deramą vietą skirti japoniškai oazei.


Tačiau ši idėja nėra vien estetinė. Japoniškoje stilistikoje be unikalios išvaizdos, ne mažiau svarbūs ir praktiniai bei filosofiniai aspektai. Dalykai, su kuriais tu gyvensi kasdien, kuriuos tu ne tik naudosi, bet ir jausi. Kaip tai atsispindi mano idėjose?

Aš, kaip ir daugelis lietuvių kanopinių vyrų, mėgstu pirtis, kubilus. Tačiau puikiai žinau, kad namuose turint pirtį, ja retai naudojamasi. Na taip, pradžioje kiekvieną savaitgalį kvietiesi svečius, kuri tą pirtį ir liepi visiems ten eiti ir su tavimi linksmintis. Paskum kartą į mėnesį. Galiausiai kartą į ketvirtį arba tik kartą per metus. Galiausiai joje pradedi laikyti kokius nors rakandus... :) Kitaip tariant pirtį turėti neverta.

Bet čia aš pavysčiau idėją, mąstydamas apie tai, kad planuoju įsirengti teniso aikštelę. Pažaidus tenisą, kaip žinia reikia lysti į dušą. Galima žingsniuoti į namą, bet dar geriau tą dušą turėti šalia. Tam nuostabiai tinka pirties dušas, kur, beje galima ir persirengti. O pažaidus tenisą, kaip gera ištiesti kojas ir atsidaryti alaus. O jei tenisą žaidi su draugu, juk tas alaus atsidarymas ir atsikvėpimas yra neatsiejama žaidimo dalis :) Taigi, nuostabu turėti tam jaukią vietą lauke, šalia to teniso. Tam tinka kokia pavėsinė ar lauko stalas. Dar ką mėgstu daryti: sėdėti tyliai, galvoti ir žiūrėti į tolį. Kažkas sakė, jog tai tikroji melancholiška lietuvio prigimtis. Arba skaityti knygą. Taip gimė mintis įsirengti arbatos namelį, kuriame galėtų būti ir ta pirtelė, ir dušas, ir persirengimo patalpa, ir nedidelė virtuvėlė arbatai gaminti su šaldytuvu ruošti alui ir "tinginio" pyragui :) Ir pavėsinė su staliuku, kur galima ilsėtis, skaityti. Gal net miegoti, šiltą vasaros naktį. Galima būtų uždengti pavėsinės langus, jei pučia vėjas ar žvarbiai lyja. Gal dar nedidelė terasa. Nuo kurios gera įmerkti kojas į prūdelį su raudonais japoniškais karpiais... Tai nedidelis namelis, kuris turi nemažai paskirčių. Kurio misija - būti vieta poilsiui, ramybei, pabūti savimi ar tiesiog skirti laiko sau. O jei šią malonią vietą padaryti unikaliu japonišku stiliumi, kuris pats iš savęs yra "gydantis", kuris visiškai išneša tave kasdinių marazmų sūkurio? Manau, kai pasensiu, ši idėja man patiks dar labiau...

Pagooglinau ir paieškojau pavyzdžių, kaip tai galėtų atrodyti.


Na, tai jau interjeras, galima sakyti. Šią foto įdėjau, nes čia gražiai matosi japoniškas vandens "lietvamzdis" - grandinė. Lietui lyjant, nuo stogo per ją teka vanduo žemyn. Tyliai tyliai...


Šis man labai patinka. Tiesiog kažką panašaus įsivaizduoju...


Tai tas pats namukas iš kitos pusės. Dar norėčiau akmenų tako, per ežeriuko vidurį...


Čia mažutis. Visai paprastas, bet žavus.









Žiemą arbatos namelis taip pat turi veikti. Žiema gamtoje turi savo magiją...


O čia irisai draugauja su japonišku klevu (mažučiukai japoniško klevo lapukai). Šiaip. Į šią foto žiūrėti gera. Dėl daugybės priežasčių :) Labai japoniška!

2010 m. birželio 10 d., ketvirtadienis

Finalizuojamas kraštovaizdžio projektas

Kol renku idėjas, kaip geriau įrengti vamzdyną, po truputi judame su "gerbūviu". Štai jau turiu pirmąjį variantą, kuris jau visai arti patvirtinimo. Pastatų, takų ir kitų objektų kompozicija kaip ir sutvarkyta. Atrodo visi daiktai rado savo vietas.


Dabar pradėjome darbą su žemės aukščių planavimu ir visokiomis dangomis. Pasirodo su ta žeme ne viskas taip paprasta, kai planuoji didesnį plotą. Ypač turint omenyje, kad sklypas yra nedidukas šlaitas. Namas stovi vienoje žemiausių vietų, o centrinė dalis ir šiaurinė pusė yra aukščiau. Esant lietui, vanduo tekės žemyn, tai yra į namo pusę. Kai tai vyksta dideliame plote, to vandens automatiškai kaupiasi daug ir jį ne taip paprasta suvaldyti. Čia gali padėti atitinkamai įrengti šlaiteliai aplink namą. Na ir panašūs niuansėliai. Kitas iššūkis: kaip protingomis sąnaudomis sutvarkyti augalinius sluoksnius, kad ten augtų graži maloni žolytė, kurios norisi, o ne visoks chlamas. Taip pat reikia pergalvoti, kaip sutvarkyti aukščius: vieni plotai nužeminami, o kiti aukštinami. Tarkim nužeminus plotą nusistums augalinis sluoksnis ir atsivers molynai. Reiškia reikės dar daugiau gilinti, išimant papildomus molynų sluoksnius, o juodžemį stumti atgal. Kai kalbame apie 1 ha sklypą, tai realiai kalbame apie žemės darbus plote, kuris prilygsta 10-ties standartinių "svajonių" sodybėlių plotui. Tai tik keliatas iš 100 niuansų, kodėl verta painvestuoti ne tik į namą, bet ir į kraštovaizdžio projektą :)

Taip pat jau turiu preliminarų žemės aukščių tvarkymo planą.


Tamsesne spalva žymima zona, kurioje žemė bus "nuleidžiama" žemyn, o šviesesnė - "keliama". Baltas plotas liks koks yra. Čia turėtų atsirasti natūralus parkas/miškas/šilas.

Šiandien sunku įsivaizduoti kiek tai gali kainuoti, kada visa tai bus įgyvendinta ir ar apskritai pavyks tai įveikti. Tačiau turint išvystytą koncepciją, veiksmų planą ir galutinio rezultato viziją, judėti pirmyn bus tikrai lengviau ir smagiau!

2010 m. birželio 6 d., sekmadienis

Vasaros savaitgaliai

Sveiki

Darbai kiek stabtelėjo, mat praėjusį savaitgalį lankiausi Nidoje, kur dalyvavau grupiokų mini sąskrydyje.
Vis dėlto Nida yra tikras perlas. Spėju tai geriausia ką turime Lietuvoje...

Šį savaitgalį vėl išvyka, su bendradarbiais. "Pasiparinti" į kaimo sodybą. "Team building". Tad vėl poilsis :) Tik šį kartą jau ne visą savaitgalį. Tad šiek tiek spėjau nuveikti ir naudingų darbų.

Ūgi pradėjau slėpti nuo saulės UV tuos langų putų makrofleksus. Tariausi su langų meistru kaip efektyviausiai tai atlikti. Tai sužinojau du būdus: nusipirkti ir užklijuoti specialia juostą (metras apie 3 Lt) arba tiesiog nudažyti laukui skirtais dažais. Įvertinęs tai, kad šiandiena nežinau kiek dar "gyvensiu" be apšiltinimo ir lauko apdailos (ilgainiui lietus gali nulyti, gausūs vėjai - nudraskyti tas lipias juostikes) ir ekonominį faktorių, nusprendžiau dažyti.

Ermitaže nusipirkau baltai kreminės emalės dėžikę, dažytojo pleistrą (apsaugti langų rėmą nuo išmozojimo), statybinį peiliuką, plonų teptukų, skiediklio ir pradėjau. Darbą darant kruopščiai, pasirojo jis neina taip greitai kaip tikėjausi :) Pirmiausia reikia atsargiai nuskusti putų perteklių. Reikia stengtis nepažeisti lango rėmo. Paskum apklijuoti rėmą apsauginiu dažymo pleistru. Na ir tada "piešti". Apipjausčius putas, atsiveria lyg kempinė. Dažant tą kempinę stengiausi gerai prigirdyti emale. Idant atlaikytų atosferos poveikį, gerai atspindėtų UV. Baigus teplioti, reikia atsargiai nuimti pleistrą, nes jei paliksi, tada emalei sudžiūvus jį bus sunku nuplėšti gražiai, mat paliks visokių pridžiūvusių juostos bei dažų likučių. Galiausiai skiedikliu (vaitspiritu) pagirdytu "škuduriuku" reikia apvalyti atsiradusius "varveklius", taškelius ir savo rankas. Taip per 3 val. "padariau" 3 langus. Darbą vėl apsunkino tas prabangusis namo aukštis, mat reikėjo kabarotis kopėčiomis. Bet rezultatu galiausiai likau visai patenkintas. Tik liko dar daug langų :) Bet tai smagu, kai turi tokių darbų, jautiesi tikru gaspadoriumi. Nežinau kaip tau - skaitytojau, bet man šis poreikis verda kraujyje ir vis labiau burbuliuoja....

O va čia pabaigai: desertas. Pasiskolinau iš "Degančiu sniegu", autorės rastomis superinėmis įdėjomis. Apskritai šio blogo autorė demonstruoja puikų skonį ir nuostabią išmone, tad siūlau kam aktualu ten paskaityti daugiau. Man jos idėjos labai patinka. Jei nori daugiau...




P.S. Beje, su kraštovaizdžio architektais finalizuojame didįjį kūrybinį darbą - sodybos kraštovaizdžio projektą ("Kas kur ir kaip bus pastatyta, padėta, pasodinta"). Tikiuosi greitai pasidalinti rezultatais.