2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Bobų vasara arba kasam kasam kasam...

Sveiki. Šį saulėtą savaitgalį turbūt visi statytojai aktyviai statė :) Oras buvo nuostabus kaip reta! Aš taip pat (ta prasme užsiėmiau statymu :)
Penktadienį eilinį kartą sulaukia skambučio iš apsaugos policijos, vėl suveikė judesio daviklis :( Vagių ačiū dievui nebuvo, vėl paukščiai... Jau pasakojau, kad pastačius stogą, liko atviras tarpelis tarp sienos ir stogo. Draugas keletą savaitgalių padėjo ir aplink visą stogų perimetrą apvedė tinklelį. Tačiau tinklelis pasitampė, atsirado ir naujų skylučių (vėjui apipešiojus užkamšalus vata) ir visokie varnėnai įsigudrino landžioti. Nors davikliai yra nereaguojantys į naminius žvėrelius, bet tie paukščiai vis tiek sugeba sukelti aliarmą. Tai vyksta bent kartą į savaitę, dvi. Kiekvienas aliarmas - lekia policija su savo švyturėliais, o man lekia 50 Lt sąskaita :( Tad skyriau šeštadienį ir dar kartą praėjau visą perimetrą: daug kur įtempiau, papildomai apkaliau tinklelį, prikamšiau vata... Ei, tiems giesmininkams gal jau laikas į šiltus kraštus?

Na, o sekmadienį pašvenčiau įvado kąsimui ir tiesą sakant užbaigiau :) Pasidarbavau iš peties. Iškasiau didžiulį griovį lauke, kur vamzdis šaus lauk iš namo

Gylis 1,6 m. kaip ir dera. Specialiai fotkinau su kąstuvu, kad matytųsi kokia tai kapo duobikė...


O čia jau atsivėrė skylutė į tranšėją namo viduje :) Šią foto įmažinau norėdamas parodyti kaip susisluoksniavęs gruntas. Pramušus metrą molio, ėmė vertis smėliukas perteptas molio lėžuviais. Matyt tai ledynmečio ar didžiojo tvano palikimas. Aišku, kasti tapo daug lengviau ir smagiau.



O čia jau graži skylutė iš vidaus. Gražu, nes tai šviesa tunelio gale dirbant sunkokoką darbelį... atrodo net gi kažkaip sexy :)



O čia tranšėjos bendras vaizdas iš garažo. Čia ir laidosiu tą mėlyną/juodą vamzdį. Pradėjau nuo 80 cm gylio, o į lauką "išeiname" jau 1,60 m gylyje. Neturėtų vandenys užšalti. O girdėjau šią žiemą grąsina net -40 C...

Štai tokios naujienos iš griovių kąsimo čempionato. Tikiuosi žemės darbų finišas jau arti. Taip norisi lipti aukštyn iš tų molynų...

2010 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis

Juodieji 2010

Sveiki. Senokai rašiau. Vasarą prie ežerėlio su draugu aptarinėjome šį mano blogą ir gavau gerą pastabą, kad mano dienoraštyje esama gal ir per daug filosofinių pasvarstymų. Na taip, blogas juk yra apie statybą – super praktiška tema, o aš vis nuslystu į pasvarstymus apie statytojus ir apskritai apie “teisingo” gyvenimo būdo paieškas. Prietėlis pasiūlė tam atverti naują blogą ir jame dėstyti pasvarstymus apie žolepjoves, sklypo plotus ir sekmadienio rytus terasoje su knyga. Ištiesu man tai yra daug įdomiau nei savisrėgiai, savivarčiai, stiažkės, gegnės ir pan. Bet šis blogas ne visai apie tai...

Taip atrodo Neverlendas 2010 rugsėjį. Nieko naujo. Todėl ir nerašiau, pasidžiaugti nėra kuo, o guostis nelabai norisi. Nors yra kuo. Lyg koks Europarlamentas ar popiežius 2010 metus skelbiu juodaisiais praradimų metais. Jau anksčiau rašiau, kad metus pradėjau būdamas bedarbis, tiesa, neužilgo tapau reikalingas kitai įmonei, paskum dar kitai, tačiau pajamos vis vien sumenko per pus. Nieko keisto, juk sunkmetis. Dabar parsiduodamas į kokią tarnystę juk labai nepasišakosi. Tačiau pastaraisiais mėnesiais puokštę papildė šeimyninės nesėkmės: skyrybos.

****** čia pastraipėlę išmetu. Sla teisus, neverta eskaluoti detalių********.

Viso to rezultate rugsėjį turėjusios atsinaujinti statybos, tiksliau namo įrengimas nukeliamas nebeprognozuojamam laikui. Na, bet kaip sakant Maskva ašaromis juk netiki! ("Maskva nisrazu stroilas") Kas mūsų nepalaužia, padaro stipresniais! Stengiamės nenusiminti ir judėti nors ir lėtai, bet į priekį.



Žiūrėdamas į tamsesnį takelį vedantį per tambūra ir valgomąjį vis dar nuoširdžiai džiaugiuosi kokį darbelį nuveikęs vasarą :) reikėjo tikrai daug vakarų ir savaitgalių kol įveikiau tą nelemtą nulinę kanalizaciją...




O čia jau naujas projektas: kasu dar gilesnę (!) tranšėją vandentiekio įvadui. Sugalvojau, kad įkasiu giliai vandentiekio vamzdį (apie 1,5 m. gylyje išlysime į lauką), jį užmesiu gruntu ir dar auščiau paklosiu vienuoliktuką vamzdį, kuriuo tekės vandenys iš katilinėje ir garaže įrengtų trapų. O visa tai tekės į lietaus kanalizavimo sistemėlę. Kitaip tariant nusprendžiau trapus nuvesti ne į buitinę kanalizaciją (manau tai bus biologiniai valymo įrenginiai), o į lietaus nuotėkas, kurias reikės neišvengiamai kažkur "realizuoti".

Turiu klausimą: kokį vamzdį geriausia naudoti vandentiekio įvadui? Metalinį? Plastikinį?
Vanduo tekės iš grežinio. Vamzdis bus užkastas. Su vamzdžiu turbūt verta pravesti elektros kabelį, kuriuo bus užmaitinamas siurblys grežinyje? Vamzdį verta apsukti šildančiu kabeliu? Jei galite patarti, prašau parašykite komentaruose, būsiu labai dėkingas.

Dar galvoju tą vamzdį kaip nors apšiltinti. Skaičiau, kad žmonės apsuka akmens vata, paralonais ir kitokiais dalykais, bet čia man kyla abejonės: ar tokie aprėdai negali peršlapti? Tada juk visas apšiltinimas nulio vertas? Aš dar sugalvojau, gal reiktų apsukti vamzdį daugiau sluoksnių celofanine plėvele? Tarp celofanų kaip ir tarpai lieka, o pats celofanas juk neperšlampamas daiktas. Kaip jums sumanymas?


Tad tiek statybinių naujienų.

O štai dar savaitgalio džiaugsmas: kieme priaugo grybų. Lepšiukus su mama suvalgėme, o pažiūrėti gražu štai - musmėrė :)