2010 m. gruodžio 24 d., penktadienis

Su šventėmis, gerbiamieji mokesčių mokėtojai

Šiomis dienomis daugelis rašo, kažką tokio įprastai mielo. Tačiau kai kas sugeba sukurti ir idijotiškus sveikinimus, kurie visai pralinksmina...


Kartą, Gargžduose (esu iš ten kilimo), naujų metų naktį Rinkos aikštėje prisitinko žmonių (vadinimas rinkos, nes ten visi renkasi?). Atėjo ir policajų būrelis, susispietė aikštės pakraštyje prie šventoriaus laiptų ir niūriai šnairuodami stebi aplinką, eismo dalyvius ir kitus piliečius. Žodžiu apie vidurnaktį pradėjo pyškinti saliutai, žmonės išplėtę akis metėsi vieni ant kitų kažką nerišliai šūkaliodami, mojuodami apytuščiais buteliais, spausdami vieni kitus prie krutinių ir kišdami drėgnas lūpas... na kaip visada, laimės išraiška. Mes - nedickas draugų būrelis (Donatas, Ieva, Aušra, dar kažkas...), gi, tuo metu ne tik perspektyvūs, bet dar ir jauni (apie dvacoką) inteligentiškai pasiglėbesčiavome, palinkėjome linkėjimų, pakštelėjome - apsidirbome gana greitai. Kaip ir nebebuvo ką veikti, tad patraukėme prie šalimais stoviniuojančių pareigūnų ir ištiesėme jiems rankas kažką pakiliai formuluodami. Pareigūnai dėbt į mus, paskum vienas į kitą. Paskui kažkuris krenkštelėjo ir ištiesęs ranką paspaudė ir ištarė "Su šventėmis ir Jus, prašome laikytis viešosios tvarkos, negirtauti, netriūkšmauti ir nešiukšlinti apylinkių... ". Žodžiu, tada, dar jaunas būdamas, metų sandūroje staiga suvokiau, kokia gili takoskyra galėtų būti tarp valdišką darbą dirbančio visuomėns tarno, tarnautojo ir žmogaus, kuris savo jėgomis kabinasi į gyvenimą... ojojoj...

Tad linkiu tau šviesos galvoje, meilės širdyje ir vilties akyse :)

2010 m. gruodžio 20 d., pirmadienis

Ieškome vandens gręžinio

Sveiki, ar neužšalote :) Tai bent žiema! Fantastiška! Kol verčia sniegas ir žybčioja Kalėdų eglutės, nusprendžiau pasidomėti kaip čia vandenį namuose turėti :) Ir tuo pačiu nuotėkas. Na, reikia pradėti spręsti kaip čia bus su tuo vandenėliu. Apsisprendžiau, kad dabar tas laikas, kai jau reikia apie tai galvoti, o lauko apdailos ir apšiltinimai gali ir palaukti.

Pirmiausia, kas svarbiausia, kad mano namo leidime nenumatytas nei gręžinys, nei nuotėkų įrenginiai. Architektų firma viską darė greituoju, paprastuoju būdu ir dabar dėl to turėsiu papildomų išlaidų ir vargo. Tai yra, reikia gauti leidimą šiems įrenginiams, po to reikia daryti projektėlį, tiksliau mano sodybos projekto korekciją ir visa tai tvirtinti ir suderinti. Taigi, šioje vietoje patarimas projektuojantiems: suprojektuokite šiuos reikalus kartu su namu ir gaukite leidimą iš karto :( Žinoma, kai neturi patirties, tai namo projektavimo stadijoje daug svajoji ir labiausiai giliniesi į išplanavimus, fasadus ir pan. grožius :) O vėliau tenka rūpintis ir tokiais niekais, kaip pvz. iš kur tekės ir kur nutekės vandenėlis... :)


 Gręžinį sutarėme eksploatuoti kartu su kaimynu. Jis dar tik tvarkosi projektą ir planuoja nuslinkus sniegui pavasarį užvesti buldozerio variklį ir pradėti statybas. Tad galima bus pasidalinti kaštus. Gręžėjai tikina, kad racionalu ir naudinga naudotis gręžiniu dviems sodyboms. Pasidarai vamzdyje trišakį ir teka vanduo dviem kryptimis. Nors esu girdėjęs, kad toks bendras projektas kartais ir pražudo kaimynų draugystę...

Tad paruošiau pageidavimų sąrašą ir išsiunčiau kelioms firmoms. Pora jau atsakė, kas yra puiku. Gaila, kad ne visos firmos gali įrengti ir gręžinį ir nuotėkas. Kas būtų labai patogu.Viena firma jau atsiuntė ir preliminarius vandeningų sluoksnių gylius ir rekomenduoja orientuotis į maždaug 110 metrų. Giloka... Kainos prasideda nuo 100 Lt už metrą plius įranga, siurbliai ir visokie atbuliniai voštuvai...

Žodžiu jeigu kas darėte gręžinuką, turite patirties, prašau parašykite ką svarbu žinoti :) ačiū

2010 m. gruodžio 11 d., šeštadienis

Antrasis sezonas uždarytas. Piešiame arbatos namelį

Besibaigiant lapkričiui, per dvi paras oro temperatūra nubildėjo apie 20 laipsnių žemyn ir visi atsiduso: "šalta bus žiema...". 


O netrukus pasirodė pirmasis sniegas, kuris išsklaidė visas abejones: Antrasis - 2010-ųjų metų NEVERLENDO sezonas jau TIKRAI uždarytas. Tai bent buvo metai... Dažnai, o ypač per savo gimtadienį pagalvoju: "kad taip galėčiau pažvelgti į save po metų?..." (kaip tame seriale "žvilgsnis į ateitį"). Tačiau pastaraisiais metais vis prisimenu, kad tą buvau pagalvojęs jau ir dar prieš metus ir ateina mintis: "o, kad tai būčiau įsivaizdavęs, kas gi čia nutiks..." :) yeep. Todėl visada pasikartoju ir trečią mintį: "Tikrai neįsivaizduoju, kaip gi ten bus, bet, kad bus kažkaip stipriai ir idomiai, tą žinau tikrai",tada atsidūstu ir įsivaizduoju besijuokianti Kristų (čia apie tai, kad žmogus planuoja, o dievas juokiasi. O kartais ir susiriesdamas). Toks jau ir yra tas mano gyvenimas: mėto, vėto... :) Periodiškai ar tai knygoje perskaitau, ar tai kokiame filme išgirstu kažką tokio, kad štai žmogus toks ir anoks jau daug metų gyvena paprastą monotonišką gyvenimą. Jis prie to pratęs ir jam nei gerai, nei blogai. Bet vieną dieną... ir ši istorija žinoma yra apie tai, kaip vieną dieną kažkas nutinka ir viskas pasikeičia :) Tada aš pagalvoju: kokie skirtingi gyvenimai... jeigu taip ramiai, be esminių pokyčių nugyvenčiau bent 2-3 metus, koks tai būtų Grand pokytis mano gyvenime... 

Na bet ir nusifilosafavau čia :) Senstu, senstu. Tiesa, esu gavęs pastabų: "rašai apie statybas, tai ir rašyk apie statybas. Nenervuok savo skaitytojų subjektyviais pasvarstymais kurie akivaizdžiai yra out of scope" :) Tačiau šį dienoraštį rašau ne tik kitiems, bet ir sau. Esu laimingas darydamas kažką tokio, kas veda mane link vienos didžiausių mano gyvenimo svajonių - įsikurti savo namuose ir išsivaduoti iš tos depresiją varančios daugiabučių klostrofobijos. Todėl kartais pasikalbėsiu truputi ir su savim (ir su dar kai kuo), apie tai kas man taip svarbu :) O tau, skaitytojau, kantriai ieškančiam statybinių techninių kompetencijų siūlau peršokti į penktąją pastraipą arba keliauti į STATAU NAMĄ grupę Facebooke :)


Taip taip. Nežinau kaip Jums, bet namo statymas man yra toli gražu ne vien praktinis, racionalinis reikalas. Supratau, kad per tokį užsiėmimą galima daug ką gyvenime dar veikti: kurti, svajoti, sugalvoti, ilsėtis, savirealizuotis, pasislėpti nuo rutinos, nukreipti mintis nuo blogų minčių, sportuoti, būti gamtoje, bendrauti su arogantiškais masonais ir mintyse linksmintis, turėti kaimynu, turėti finansinių sunkumų... žodžiu kaip toje dainoje "Afigėnai" :) Gal tai net panašu į knygos rašymą rašytojui. Paviršutiniai atrodo, kad rašytojas turi pagerintą fantaziją, mokykloje neblogai rašė rašinėlius, mėgsta rašyti, dėl to prigalvoja visko, rašo rašo ir va knyga :)  Kaip tai toli nuo tiesos! Mat turėjau laimės pažinti rašytoją ir pamatyti tą procesą iš arčiau. Tai galiu pasakyti, kad šis žmogus savo galvoje ir širdyje nugyvena visą gyvenimą, pilną spalvų, įvykių, pakilimų, nusivylimų ir dar daug ko, kol tai pagaliau virsta kūriniu. Kokia nors knygiūkšte, kurią gauni dovanų Kalėdų proga, pasidedį į lentyną ir žiauriai tingi skaityti, pasiteisindamas, kad "tikrai tikrai tikrai nėra kada" :) (žinoma ne visi taip...) Reziumė: namo statymas gali būti ne statyba, o daug daug daugiau. Tačiau gal ir peraugs visa tai į kitą blogą. Kada nors, nes dabar "tikrai  tikrai tikrai nėra kada"... 



Tad štai, užbaigiau tą 2010 metų sezoniuką iki galo neužkasęs tų vamzdžių, pritrūko vieno savaitgalio. Dabar mastau kaip čia naudingai peržiemoti.  Svarstau kas yra svarbiau ir ką daryti pirmiau: namo apšiltinimą/lauko apdailą ar vandens grežinį + nuotėkų valymo įrenginį??? Jei turi nuomonę, prašau patark. Aš linkstu į tai, kad gal svarbiau susitvarkyti tinklus, nes: be vandens negalėsiu patikrinti visokių vamzdukų sujungimų sandarumo. Negalėjęs patikrinti, ar galėsiu juos palaidoti betoninėse "stiažkėse"? Matyt ne? Tas pats liečia ir šildymo sistemą: kaip patikrinsi šildomų grindų vamzdyno tinklo sandarumus neprijungęs prie šildymo sistemos? Ar to nepadaręs gali tinklus palaidoti betone? Man rodos, kad ne?



Kitas aktualus klausimas yra tas mano išsvajotasis ZEN sodelis ir apskritai visas aplinkos sutvarkymas. Kai nežinai kas kaip kur ir kodėl bus 1 ha plote ar prasminga pvz. užsiimti medelių sodinimu? Man rodos rizika didelė, kad ten kur stiebiasi medelis, vėliau gali brautis keliukas ar vandentiekio trasa. Trumpai, nuoseklumas rodos tikrai yra svarbus. Tai liečia ir arbatos namelį su visais baseinais, prūdeliais, akmenų takais, teniso aikštelę ir pan. Nors dabar visa tai atidedama trečiuoju prioritetu (dar vadinamu "Nice to have"), tačiau suplanuoti vis tiek reikia, kad žinotum kaip darysi kitus aplinkinius dalykus. Tad dirbame toliau su kraštovaizdžio projektu. 

Šie japoniški vaizdai čia dygsta ne šiaip sau. O gi todėl, kad į sodybos koncepciją pučiu nemažai azijos dvelksmo. Tokiu būdu save ir skaitytoją bandau įvesti į atmosferą, kurią noriu čia sukurti. Taigi priminsiu užmanimą: centrinėje sodybos dalyje, kaip sakant, - sodybos širdyje yra visai ne namas, o ZEN sodas. Tai mažytė relaxacinė oazė, kurioje harmoningai susilieja japoniška estetika, iš tikrovės išvežantys vaizdai į tolius (visa tai yra ant kalvos ir matyti daug ir toli aplink), gamta (natūralus prūdelis su auksiniais karpiais), egzotika (akmenų sodas), sauna (tikrai ne lietuviška kiaulidė), arbatos namelis, gultas degintis/skaityti... Tai tokia vieta, kurioje norisi pabūti, ilsėtis ir visada yra kuo maloniai užsiimti.

Tad tokia filosofinė užduotis ir yra duota kraštovaizdžio architektams. Konceptualius eskizus jau buvau susidėjęs daug anksčiau, pavasarį :) Dabar jau turime keletą detalesnių vaizdų. Norėčiau pasidalinti ir paklausti tavo nuomonės. Jeigu turėsi mintį, kaip galima tai padaryti gražiau/geriau, prašau varyk į komentarus.

Taip artėjame prie sumanymo. Man rodos jau visai neblogai. 
Tačiau gal mažoka Japonijos? Kažkaip trūksta išraiškingesnio stogo? 




Čia jau funkciniai reikaliukai. Idomi idėja: įkastas kubilas/jacuzzi. Labai patinka idėja naudoti tas sutraukiamas sienas. Terasos aikštelė atrodo neįdealiai patogi judėti aplink.


Pusiau projektėlis. Panašu į dar vieną namą :)


O čia dar kelios foto, lyg asociacijos, nuorodos į konceptą - apie ką čia mes. Pasigrožėkime... 













...