2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis

Eglutės ir akmenys...

Su vis gausesniais saulės spinduliukais, vis labiau norisi gyventi savo kaime :) Praeitą savaitgalį vėl moviau į Neverlendą :) Nors šeštadienis buvo toks žvarbus... Tai pašlitinėjau aplink ir važiavau vėl į Vilnių. O sekmdienį nors pūtė baisi skersapūtė (girdėjau nupūtė rotušės lempas), bet vis vien buvo jau smagiau.

Seniai jau suku galvą, kaip gi reikia "pažymėti" savo teritoriją? Jei pamenate, namą statau ant 1,5 ha sklypo, kurį ateityje planuoju dar sudalinti ir galiausiai ištiesti kojas apie 1 ha plote. Plotas nėra toks jau didelis, tačiau vis vien sunkoka būtų apsitverti jį kokia tvora. Apskritai tradicinės tvoros idėja gyvenant gamtoje man niekaip nelimpa. Nelabai aišku kam ji apskritai reikalinga. Tačiau kadangi jau turiu spurdančių kaimynų, suprantu, kad mano vienatvės viešpatavimas baigiasi. Neišvengiamai prisiveis žmonių, šunų, daržų, pirtelių ir panašių linksmybių. Kaip vis dėlto gerai, kad pasirinkau namo vietą toliau nuo sklypo krašto,  kad nereiks pro langą matyti kaimyno "bitavūchos". Čia žiauriai svarbu, bent jau man...

Žodžiu grįštant prie pastarojo sekmadienio :) pradėjau sodinti eglutes, palei sklypo ribą. Esu regėjęs gyvatvorę iš paprastų eglių. Jėga! Tai arti vienas kito susodinti medžiai į juostą. Eglės auga ir sudaro tokią tankią žalią sieną, kad ten joks šuo nepralįs. Be to, ši gyvatvorė žaliuoja ištisus metus ir žiemą labai gražiai atrodo. Tai nusprendžiau pamėginti užsodinti tų eglaičių.


Nuotrauka telefoninė, gerokai išplaukusi. Bet esmė tokia, kad "praėjau" kokį 20 metrų :) Gaila negalėjau palaistyti, nes dar neturiu vandens. Hm... neaišku kaip čia prigis, bet dalis turėtų prigyti. Žemė gera. Vežiau su žemėmis ant šaknų ir visą kitą. Na matysime.

Kita apsitvėrimo idėja, kuri man neduoda ramybės yra angliška akmenų tvora. Kartą vaikštinėjau po žvėryną ir pamačiau du masonus statančius tokią tvorą aplink vieną sodybėlę. Kadangi čia kalba eina apie akmenis (o aš gi akmenų majakas :) Tai aišku, kad nupėdinau paklausinėti ką jie čia renčia. Tiedu man mielai papasakojo, kad yra grįžę iš Airijos ir ten išmokę daryti va tokias senovines akmenines tvoras.


Šioje tvoroje nėra jokios rišamosios medžiagos. Akmenys yra dedami vienas ant kito taip, kad "kristų į save". Ir gaunasi toks pylimas, kuris stovi paskui tūkstantį metų :) Šiaip sprendimas žiauriai geras, ir galėtų saugoti nuo pavasarinių pievų gaisrų. Aišku akmenų čia reikia žiauriai daug ir vien dėl to sunku bus tai įgyvendinti. Tačiau kokia nuostabi idėja ir Lietuvoje visiška egzotika. Bet kitą vertus tinka prie japoniško koncepto...






2011 m. balandžio 2 d., šeštadienis

Neverlendas 2011. Peržiemojome :)

Žiema 2011 - ilga kaip šimtmečiai... Myliu sniegą, šaltį ir žiemą, bet pastaroji kažkaip išvargino. Tie pastarieji 2 mėnesiai pajuodusio sniego ir šaltis -20 užkniso juodai. Bet, juk viskam ateina galas :) 

Šiaip ar taip, antroji žiema jau įveikta :) Štai kelios foto ir įspūdžiai iš praeito savaitgalio...

Vaizdelis nepakitęs, kol kas ir žolė dar geltonuoja. Kol kas... 

O va prašau, tradicinis sezono atidarymas :( 


Žodžiu gaisras buvo kaip reikiant, su gaisrinėmis.


Iš tiesu sunku suprasti kodėl žmonės šitaip elgiasi. Šiaip namas mūrinis, aplink jį molio kemsynai, tad ugnis gal būtų ir nepasiekusi. Tačiau būtų pasiekusi lentų krūvą, lauko "sanmazgą", kaimyno lauko "sanmazgą", vagonetę... Tai ačiū dievui gaisrininkai sustabdė tą "firewalą". Tačiau nuostolių turiu nemenkai: sudegė laukinis avietynas, sudegė daugybė medelių, tarp kurių ir kelios pušaitės, kurias su tokia meile sodinome su man brangiais žmonėmis. Pats sudeginau žieminę striukę, bebandydamas užplakti liepsną. Žodžiu... dabar aplink juodi laukai lyg po kokio karo :(

Šiaip kas dar naujesnio. Hm... Žiemą nedaug nuveikiau. Bet šį tą pajudinau. Įdomesnis dalykas - derybos su Artva dėl gręžinio. Kaip žinome, tai brangi firma, bet laikoma patikima. Tad vyko derybos dėl vandens gręžnio+nuotėkų įrenginio. Derėjomės derėjomės, beveik ir susiderėjome, tada pasidarėme projektėlį, kurį Artva pati ir derina jau antras mėnuo. Na, be projektėlio daryti nieko nežadu, nes laikausi principo, kad viskas turi būti "pa zakonu". Tad kai sulauksiu patvirtinto projektėlio, tikiuosi finalizuosime derybas. Kol tai neįvyko, atskleisti detalių nenoriu, tik galiu pasakyti, kad už metrą prašo 110 Lt., o pas mane vanduo prognozuojamas apie 65 m gylume. Biologiniai valymo įrenginiai (su burbuliatoriumi) irgi apie 10K. Total košmar!

Iš esmės nieko naujo ir projekto finansavimo srityje, nes didysis rankinis stabdis - skyrybos vis dar vyksta ir panašu, kad užsitęs. Tad panašu, kad sezoną 2011 ir vėl galėsime vadinti "Pasidaryk pats" arba "Kada nors juk viskas pasikeis" :)

Bet nenusimename, kaip sakant, skaitome kolegų dienoraščius ir džiaugiamės pasiekimais ir svajojeme, planuojame...

Dar viena naujovė: kaimynas iš gretimo sklypuko pasipasakojo, kad žiemą parduoti dar 2 sklypai šalimais. Priminsiu, kad anksčiau buvau sau vienas ponas visoj pievoj. Maniškis davars stovėjo sau išdidžiai kokių 20 ha platybėje. Tačiau gretimao sklypo žemvaldys sudalino savo 3 ha po 50 ariukų ir paleido į prekybą. Pernai buvo parduoti 3 sklypai: 2 nusipirko mano kaimynėlis, kuris žada įsikurti ant abiejų - 1 ha, o kitą dar vienas žmogus, kurio nesu ir matęs. Bet abu projektuoja, šuršalina popieriukus, derina komnikacijas - darbas vyksta. Naujiena tokia, kad šią žiemą būgtai parduoti dar 2 sklypukai. O visa tai reiškia, kad Neverlendas tuoj virs kaimu :) Jei visi susistatys, jau bus 4 sodybos...