2011 m. birželio 11 d., šeštadienis

Japoniškos svajos

Sveiki! Šį savaitgalį Vilniuje vyksta II-asis Japonijos kultūros festivalis ir VI-oji tarptautinė bonsai bei suseki paroda. Aišku, maža kas kur vyksta :) tačiau man, japonų reikalų mylėtojui tai svarbus įvykis.
  


 
Paroda nedidelė, bet visai įdomi. Bilietai gal brangoki, manau neatitinka vertės (26 Lt), tačiau matyt ne dėl organizatorių biznio jie yra. Nes žmonių šiaip nedaug. Vis dėlto labai džiaugiuosi, kad šį paroda vyksta, linkėjimai ir pagarba organizatoriams. Šaunuoliai. Linkiu, kad paroda virstu tikru festivaliu ir augtų. Manau turinį dar galima labai papildyti ir nebūtinai reikia viską atsivežti. Galėtų sudalyvauti ir Lietuvos GO asociacija pristatydama nuostabų stalo žaidimą, ir japonų kino galima parodyti, ir japonų restoranai galėtų padalyvauti. Japonistai labiau aktyvūs Kaune. Žodžiu tikrai yra kur augti. Norėčiau kai kuo ir pasidalinti, kam įdomu ir vis dar skaito mano samprotavimus ;)


Na taip, arbatinukas :) Tačiau labai Japoniškas. Apskritai parodoje buvo puikių keramikos dalykų, įndų. Nuo štai tokių nacionalinių subtilių iki įstabių, tačiau beprotiškai brangių...

Nuostabus Japoniškas pietų "servizas". Subtilus ir paprastas. 
Kaina apie tūkstantis litukų...


Vyno stovelis. Atrodo paprastutis, bet kaip jis stovi - suvokti sunku. Žiūrint sukasi smegenys :) Nukainuotas iki maždaug 400 litukų..


Vazelė, trijų aukštų. Nuotrauka prastos kokybės, nesimato jos grožio. Subtili ir graži, kaina panaši kaip ir aukščiau esančio vyno stovelio.

Žinoma, gal apie kainas kalbėti ir netaktiška, tačiau čia nurodytos kainos tokios įspūdingos, kad vien jų įdomu pasižiūrėti parodoje :D Na, bet Japonijoj yra nuostabių, labai kokybiškų dalykų, normalu, kad jie atitinkamai ir kainuoja. Japoniški kūriniai išsiskiria tuo, kad jie ne šiaip gražūs ir kokybiški, tą gėrį gali tiesiog pajusti. Tai lyg penktas matavimas. Pavyzdys - haiku. Racionaliais žodžiais sunkiai paaiškinama, tačiau pajuntama iki sielos gelmių. Tokia yra japonų kultūra...

Hm... visada maniau, kad bonsai yra kažkokie išvesti supersukultūrinti medžiai. Žinoma, bonsai labai nesidomėjau, mėgstu natūralią gamtą ir grožį. Tačiau šioje parodoje pamačiau, kad tai gali būti ne šiaip sau medelis ant vidutinio lygio, tačiau savo kabą jau turinčio vadovo stalo ofise :) Tai nuostabūs meno kūriniai, kurių grožis yra ir medyje, ir vazonėlyje, ir staliuke-padėkliuke ir net samanotoje žemėje... 
Beje, fotkėje - bonsai - paprastas kaštonas. Atrodo pritrenkiančiai...

Atradimas: augaliukai akmenukuose. Akmenukuose, kuriuose yra skylės, auginami augaliukai, žolikės. Paprasta, subtilu, bet kažkaip ypatinga.

Čia nesupratau kas: meno kūrinys ar marmurinis suolas su meno apraiška. Čia atrodo neįspūdingai, tačiau panatūrė buvo gerai. Seniai svajoju namuose įsirengti šlifuoto granito barą, o čia kaip ir suoliukas. Šlifuotas akmuo turi savo magiją, ką ir sakyti.

Parodos metu nuolat vyksta pasirodymai ir paskaitos. Labai patiko paskaita apie japoniškų sodų istoriją. Pranešėjas iš japonų kompanijos, kuri užsiima japoniškų gamtovaizdžių, sodų įrengimu. Taip pat pristatė ir vieną savo projektą, nuo nulio iki pergalės. Su daugybe foto ir komentarų. Man čia buvo kaip tyras oras :)

Šis bonsai įdomus tuo, kad neturi vazono. Nesuprantu kaip tos žemės stūkso kalnelyje. Žodžiu apie bonsai mano nuomonė pasikeitė. Nors esu mažas viršininkas, bet vis vien galėtų kas nors kokį nususėlį padovanoti ;) O gal kas gavę dovanų ir nebenori???

Antrame aukšte vyko visokia prekyba ir kiti grynai komerciniai reikalai. Bet nelabai įdomu, tad "nutraukiau" tik bendrą vaizdą kas vyksta apačioje :) Paskutinį kartą prieš tai čia buvau per Underworld koncertą :) Senokai senokai...

O po parodos, aišku užsidegęs baisiausiai, nulėkiau į Neverlendą. Dirbti šiandiena tingiu, tad tik pasvajoti.

 Va ir nusiroviau derlių: ridikėliai kad išsprogo... kaip slyvos! Maniau, kad tokie dideli, kuriuos parduoda bobulės prie parduotuvių ar turgelyje, atsiranda nuo cheminių trašų, bet pasirodo tereikia palaukti :) Žodžiu iš daržo pasirodo yra ir naudos, ne tik džiaugsmas žemę vartyti.

Tai va tokios naujienos. Čiau pakau :)

2011 m. birželio 5 d., sekmadienis

Pragriaužta siena :)

Sveiki, vasara šiais svajonių 2011-taisiais prasidėjo taip greitai. Gegužį jau plieskia tropinės kaitros, va jau ir birželis. Taip karšta, kad savaitgalį sunku prisiversti dirbti. Esu sau pasisakęs, kad sodyboje dirbu tai ir tiek, kiek tai darant galima jausti malonumą :) Tokia taisyklė, tad kai karšta, galima ir patingėti. Todėl šį savaitgalį į Neverlendą atliuoksėjau tik sekmadienį. 

Nusprendžiau užbaigti nišos "darymą" sienoje. Priminsiu, jog niša skirta pravesti vamzdžiams į II aukštą. Tai virtuvės, o tuo pačiu ir namo pietrytinis kampas. Kadangi siena laukinė, dirbau lėtasi ir atsargiai, visai nenorėjau prakirsti langelį į lauką. Atrodo viskas pavyko. Nors darbo buvo nemažai. Sienos aukštis 3,60 m., perdangos įveikimas...

Ačiū dievui perdanga pasidavė daug lengviau nei tikėjausi. Perdanga šioje vietoje yra blokas. Tai palengvino uždavinį, nes blokai yra su skylėmis viduje. Nišos vidurys sutapo su skylės viduriu, tad labai gerai viskas prasimušė. 


O čia jau "išeiname" į II aukštą :) 

Pradžioje pergyvenau kaip tą bloką reikės prariaubti. Skaitytojas parašė gerą patarimą naudoti grąžtą, taip ir ketinau. Tačiau pradžioj nusprendžiau pabandyti su "bulgarke" :) Turiu tokią mažylę, skirtą vėloms pjaustyti. Bet nusipirkau didesnius diskus skirtus betonui pjauti - vieną vidutinio dydžio, anksčiau dar buvau pirkęs ir tą dideli, kur gatvėse kelių remontuotojai pjausto plyteles. Tai panaudojau abu. Blokas pasidavė gana lengvai, nors dulkių dulkių... Bet tokį pobjaurį darbelį jau esu daręs ir anksčiau, tad apsiginklavau kaukėmis, specialiais geltonai rodančiais akiniais ir traktoristo ausinėmis ;)

Dieną pasidraskius su bulgarke, kaltu ir mūrininko plaktuku darbas pagaliau baigtas. Ir su magaryčiomis: dešiniau dar prapjoviau papildomą skylę, kuri skirta virtuvės garų surinktuvo vamzdžiui. Kad gaspadinei būtu patogu ir ji norėtų į virtuvę užsukti. Ėch, tik kur ji... :) Mano nuomone garų surinktuvas turi būti padarytas rimtai, su normaliu ventiliavimo vamzdžiu ir išmetimu per stogą. Tam tikslui stoge įrengiau specialų kaminėlį. Esu prieš visus tuos garuojančius spuogus namų sienose (manau esate matę senamiestyje ar pan.), tai vadinamas turbininis garų ar dūmų ištraukimas per sieną į lauką. Fe, pigiakas... Eina dūmelis iš tokio spuogo (ypač gerai matyti žiemą), smagiai įsisuka per pravertus langus atgal į namus arba dar gražiau - pas kaimynus. Varguoliškas sprendimas, ką ir sakyti...   


O čia gi džiaugsmas :) Mamos pasodintos bulvės sudygo sudygo sudygo! Gaila fotkė su telefonu, tai nematyti toliau žaliuojančių ridikėlių. Taip taip, jau paragavome savo pačių užaugintų ridikėlių, 100 proc. ekologiškų :D Nuostabus jausmas...