2011 m. spalio 23 d., sekmadienis

Zuikių baubas

Koks gražus šiemet ruduo. Mažai lietaus, daug saulės, kartais užslenka rūkas. Na, buvo keletą trumpalaikių kataklizmų, bet trumpalaikių. Šiaip jau gražu. Medžiai jau prieš porą savaičių išsidažė daugiausia geltonai, o dabar palengva jau meta savo rūbą :) štai jums rudeninis viliotinis (striptizas).

Savaitgalį net pavyko pabraidyti po lapus, jie tokie geltoni, švarūs, dar sausi, šiukžda ir kvepia... 


 Tai bent žolės auga :) ryškiai gavo kokios radiacijos. 


O gal tai GM kmynas? Tarkime nubyrėjo nuo bandelės arba iš šašlyko marinato ir sudygo. Ryškiai taip ir nutiko :)

Taigi grįžtame prie zuikių puikių :) Kaip jau anksčiau apsiskelbiau, Neverlende pasėjau vaismedžių ir šiaip medžių. Kaip žinia, kai įsitaisai jaunų medelių, ši žinia mygam apskrieja visus apylinkės ilgaausius, pelėnus ir visokius kirstukus. Šie aptaria naujieną, tada patraukia įsitikinti ir pagraužti žievę. Pasirodo šis smagumas vyksta sausį-vasarį, o kartais ir dažniau. Todėl patartina sodinukus slėpti ar imtis kitų priemonių. 

Pradžioje maniau, kad tai liečia tik vaismedžius, tad sakiau apraišiosiu žiemai kokiomis nors pušų šakelėmis (zukiai jų nemėgsta) ar pan. Tačiau pasiskaitęs internete aptikau, kad aštriadančiai lygiai taip pat doroja klevukus, ąžuoliukus, berželius ir kitus medžius :( O tai jau gaunasi daug medžių. Tad nusprendžiau išbandyti pažangias priemones.

Vienas toks sodininkas p. Juozas Kvietinskas kartą išrado mišinį, kuriuo ištepliojus medžius, zukiai negali prisiartinti per metrą ir davė jam pavadinamą "Zuikių baubu":) Mišinys buvo paskelbtas internete ir šiandiena, pasirodo, jau yra tapęs vos ne liaudies receptu :D Šiaip mišinys yra unikalus tuo, kad visai paprastai sutaisomas ir, kaip teigia išbandžiusieji, labai efektyvus. Tai ir aš nusprendžiau jį išbandyti. 

Įvedęs gūglėj veterinarijos vaistinė radau artimiausią ir ten nusipirkau "Herbacero" tepalą - vaistą skirtą gydyti karvių tešmenims ir kitoms geroms vietoms. 250 g indelis kainavo apie 15 Lt, dar tiek pat paklojau už pusantro litro nevalytų žūvų taukų "bambalį". Tai ir viskas ko reikia. Sąmata apie 30 Lt.


 "Herbaceras" tirpsta nuo kūno temperatūros, lyg koks vaškas. Tačiau aš naudojau dujas :) Palengva kaitinau puodynę su vandeniu. Jame paskandinau plastikinį "Herbacero" indelį. Paklojau šaukštų, kad nebūtų tiesioginės kontaktacijos su dugnu ir plastikas neišsilydytų. Ir tikrai - vaistų košė ištirpo ir pavirto "Cedevitos" spalvos skystimėliu 

Kol lydėsi tešmenų vaistai, atsimieravau maždaug 250 ml žuvų taukų. Nu taip iš akies. Pagal originalų receptą komponentų maišymas turi būti 1:1. Tačiau vėliau apsukrūs veterinaristai patobulino receptūrą pakeisdami santykį: žuvies tauko 4 dalis su 1 dalimi Herbacero. Taip taip, šis mišinys pradėtas net pardavinėti veterinarinėse vaistinėse :D Tačiau maniškėje panacėjos nebuvo, tad teko pačiam pabūti alchemiku. Aš pasirinkau originalų receptą ir pyliau maždaug 1:1.

Taigi, gavau oranžinį kisielių - smirdalą. Kvapas nestiprus, bet toks labai savotiškas. Jaučiasi kamparo pustoniai. Žodžiu sumaišyti dalis pavyko ir ėmiau iš širdies teplioti naujuosius Neverlendo gyventojus... 


Tepiau ir kamienus ir šakeles. Mat kiškiai piškiai moka pasistiebti ir aukščiau pasiekti. O be to, kai prisninga sniego pusnys, lengva pasiekti net viršūnes. Tad nutepliojau nuoširdžiai nuo pašaknų iki viršunėlių, įskaitant visas šakeles.

Šie tiek liko. Tai nusprendžiau pasilikti, gal žiemą reiks kartoti procedūrą. Maža kas, gal siautės vėtros ir nuplaus mano vaškavimą. 

Šiaip kas gerai aprišus visokiais aprišalais, kad ne tik saugo nuo kiškių, bet ir nuo šalčio. Vėliau tai sugalvojau ir supratau, kad dabar maniškiai liks be marškinių per speigus, o žiemos juk šaltos šiais laikais, tai ir net nežinau ar gerai čia viskas bus. 

2011 m. spalio 16 d., sekmadienis

Laukais vaikštinėja ruduo. Sodo gimimas

Eina į pabaigą trečiasis Neverlendo sezonas. Pažiūrėjau, kad pastarasis įrašas buvo dar vasarą,  pamaniau reikia apsireikšti :)


Trečiasis sezonas... vaje, nemažai laiko jau praėjo, tai tikrai. Hm... tik apsigyvent nepavyksta. Matyt dar bus taip ilgai. Šio apmaudaus fakto priežastys vis dar tos pačios - nesibaigiančios ir vis klimstančios skyrybos, kurias man įtaisė mano išrinktoji. Vis gi, gerai, kad namas po stogu, niekur nevarva, viskas atrodo liux padaryta, tai ir stovi sau, be pokyčių kolei kas.  


Vis gi, šiokia tokia gyvybė yra. Kažkada seniai, kai dar galėjau su dukryte švesti Kalėdas, kas kart parnešdavau namo gyvą eglutę tame kibirėlyje. Man rodos tai nuostabi idėja, nes pavasarį pasodinta ta eglutė neretai prigyja (girdėjau apie 60 proc.) ir atsiranda ne tik medis, bet ir prisiminimas, apie kažkada gražias ir laimingas Kalėdas 2007...


Anuomet sumaniau tas eglutes sodinti Neverlendo teritorijos kampuose. Taip juos savotiškai pažymėti ir padaryti iš toli matomus. Kadangi tai laukų pieva, žolės auga ligi kaklo, maniau tos eglutės nustelbtos tikrai. Tačiau praeitą savaitę sumaniau apeiti kraštus ir apžiūrėti kaip kas. Ir štai, prasklaidęs žolynus suradau "Kalėdos 2007" :) Pasirodo auga kuo puikiausiai. Tai labiausiai į vakarus nutolęs teritorijos kampas. Kas nepamena, maniškė teritorija yra penkiakampė. Tolumoje matomas namas gerai iliustruoja sodybos atstumus :D
  

O čia dar aptikau ir "Kalėdos 2008". Ši vargšiukė kiek nukentėjusi nuo šiumetinio pavasarinio pievų gaisro, bet nieko, stiebiasi ir auga. Ši sidabraskarė žymi pietvakarių kampą. Simboliška, tačiau "Kalėdos 2009" nesulaukė pavasario, nubiro spigliukai. Simboliška, nes ir pačios Kalėdos jau buvo gana keistos ir  liūdnos. Matyt tkrai gamtoje viskas susiję tais nematomais ryšiais :) ką gi, lauksime kitų laimingų Kalėdų...


O tai didieji plėšiniai :) Viskas suvarpyta, paruošta žiemai. Laukiame pavasario.



Nuotrauka kiek anksčiau :) Morkyčių derlius nekoks šiais metais...


Sodo gimimas. 

Sodininkai sako, kad praeitas savaitgalis, buvo tobulas medžių sodinimui. Tai laikas, kai medžių lapai jau nugelsta, patys medžiai užmoega, tačiau dar vidutiniškai šilta. Paprastai tai spalio antra savaitė - trečia savaitė. Nulėkiau ir aš į medelyną ir išsirinkau šį bei tą :)



Sodinti medelius nėra sudėtinga, nors numanymo tai šiek tiek reikia. Nemažai apie tai gali rasti google įrašęs vaismedžių sodinimas, tad ir nesikartosiu. Trumpai kaip aš dariau. Maniškė žemė 20-30 cm juodžemis, o žemiau žvyrmolis. Tai kasant duobę stoja trys krūvikės: a) išversta velėna, b) juodžemis ir c) žvyrmolis. 

Variau duobę apie pusmetrį, tad žvyrmolio irgi iškėliau nemažai. Tada dėjau dugnan velėną apverstą "žemyn galva". Taip dariau nes neturėjau jokių trašų ar mėšlų. Manau, kad tos žolės prapus ir taps puiki traša. Aukščiau bėriau juodžėmį jau laikydamas sodinuką. Aptaisau juodžemiu visas šaknis tada apmindžioju, jei trūksta žemių - atsinešu iš daržo ar seno skruzdėlyno. Ir galiausiai žvyrmolį pasklaidžiau aplink, kad žolės skurdžiau aplink augtų. Suformuoji aplink meduką daubikę ir ten užlieji vandeniu gausiai. 


Pradžiai trys obelikės: vasarinė, žieminė ir alyvine. Dar grūša, paskum mėlyna slyva ir kanadinis persikas. Manau, jei tai prigis, bus puiki pradžia :) Dabar galvoju kaip apsaugoti nuo aštriadančių kiškučių.


 Norėčiau pasisodint ir Saldinuką ir Antaninį, tik va kur gaut tokių sodinukų?


Štai, šiaurinis Neverlendas jau palengva sukultūrinamas. Arčiau matyti nuraudę žydintys krūmai, kurie auga eilėje ir atskirs sodą nuo daržiuko :) Nuotraukose nematyti šiandieninio progreso: sukalti koliukai ir apraišioti medukai. Dar pasodinau keletą ąžuoliukų, klevuką ir kiek pratęsiau eglaičių alėją. Šiais metais gal jau ir tiek, beliko sugalvoti kaip apsisaugoti nuo aštriadančių, stirnų irgi ir žiemoti susisukus į pūkus. Ir svajoti, kaip pavasarį Neverlende viskas sužaliuos ir pasipuoš žiedais... :)


Ko dar netrūksta, tai gražuolių musmėrių :D ana tolumoje gaspadorius pjausto beržų šakeles apačioje. Taip skatiname medį stiebtis aukštyn ir nors truputi apsisaugome nuo pavasarinių gaisrų...



Gaila, kad dienos taip greit trumpėja, nebepavyksta ilgiau pasidarbuot. Sezonas tikrai sukasi pabaigon...