2011 m. lapkričio 1 d., antradienis

Sezono pabaiga

Štai ir baigiasi dar vienas Neverlendo sezonas. Gaila, tačiau statybos darbai taip ir liko "užšaldyti". Metų pradžioje ruošiausi vedžioti vandentiekį, prasiardžiau nišą sienoje, tačiau vamzdžių dar neklojau. Pamaniau, kad neverta, nes kol nėra gręžinio, vandens, nesigauna patikrinti sandarumo ir t.t. Kol nėra vamzdynų, neišeina betonuoti juodgrindžių. Kol nėra vandens, nesigauna vedžioti šildomų grindų vamzdyno. Tai kažkaip ir sustojome šioje vietoje. Žinoma, galimą būtų vedžiotis elektrą, bet prioritetas vis vien yra vanduo. 

Tačiau šis tas vis gi nuveikta :) Šiemet pagrindinė veikla persikėlė į lauką, taip sakant, į kiemą. Kas man ir yra įdomiausia, tiesą sakant. Atsirado daržas, prisodinau šiek tiek medžių. Įsitaisiau birbalazdę ir pradėjau birbinti žolę. Juk prie namo visad yra ką veikti ;)


Praeitą ir šį savaitgalį dar tęsiau garsiąją eglučių gyvatvorę. Nors vėliau sužinojau, kad sodinti eglutes jau yra stipriai per vėlu. Na, tačiau jos jau pasodintos... Jei neišgyvens, pavasarį teks persodinti iš naujo. Iš praėjusį pavasarį sodintų taip pat ne visos išgyveno. Nuotraukoje matyti salotinės, tai pavasarinės, o tamsiai žalios šį rudenį sodintos. Pavasarinės kiek keistos, pašviesėjo spygliai, bet nebyra. Maniau nubyrės ir nudžius, bet kol kas laikosi. Tai primena tas kalėdines persodintas eglutes, apie kurias jau rašiau. Šios irgi porą metų buvo apgeltusios, sunykusios, o dabar sustiprėjo ir vėl tamsios, stybsta aukštyn ir į šonus... Matyt reikia laiko, kad šaknys išaugtų, įsitvirtintų ir tada tik prasideda augimas. Tai tikiuosi, kad ir šios kažkaip įsitaisys ir gal viskas bus OK. 


O tai sakuros prie darbo, kurios šiemet taip ir nepražydo. Sušalo vargšiukės. Vos pradėjus krauti ir skleistis žiedams, pavasario naktį buvo minusas ir sakurų pabaiga...


Sakura graži ir rudenį. Ryškūs lapai dega ant šalnos ir dar vis vaiskios žolytės...


Lapkritis. Vėjas. Lietus.

Laukiam sezono 2012...