2012 m. lapkričio 26 d., pirmadienis

Ilgiausias mėnuo metuose...

...matyt yra lapkritis. 
Kaip prasideda spalio pabaigoje taip ir tęsiasi iki balandžio vidurio :)


Kad ir kaip mylėčiau žiemą, o paskiau ir rudenį, bet lapkričio tai nelabai. Vilnius, Lietuva... tampa panašūs į juodai baltas fotografijas. Šiandiena aplankiau Neverlendą ir radau jį lyg suklususį, kažko laukiantį. Viskas rudai pilka. Tik mano šiumetinis projektas - apsodinti šlaitukai žaliuoja lyg sintetiniai. Ta žolė kažkokia keista, lyg netikra, nesiderina prie gana laukinės aplinkos.


Išties į savo platybes nulekiu dažniau nei atrodytu. Tiesiog vakarai ir dienos tokie trumpi, kad nėra kada nė užsimoti, ką nors daugiau nuveikti. Nors šį tą ir nuveikiu. Kaip antai, dar berods rugsėjį braidydami su matininku aptikome laukinę rožę, tai yra eriškėtrožę. Kurį tai kartą nulėkęs persodinau ją palei numatomą sklypuko ribą. Matyt jau būsiu rašęs, kad teritorijos pakraščiuose vis pasodinu kokį medį ar krūmą.


čia gi dar pasėjau du ąžuoliukus. Medžiai jau paaugę, tad nežinau kaip prigis, bet matysim pavasarį. Visas apačioje esančias šalekeles nukarpiau sekatoriumi. Tai lyg kultūrinimas toks, kartu pagalba žiemai. Mat pakirstos šaknys mažiau paduos drėgmės, o gyventi tai reikia per žiemą...


Taip vat tyliai ir laukiame žiemos, Kalėdų... Nors spalio paskutinėmis dienomis jau buvo taip viltingai pasnigę, tačiau netrukus žmonės vėl lengviau atsiduso: "didžiosios šildymo sąskaitos dar ne lapkritį, dar kiek vėliau...."


lapkritis vienok...





2012 m. spalio 10 d., trečiadienis

Sodo kūrimas (antrasis sezonas)

Sveiki. 2012 metų ruduo yra toks koks ir turi būti: lietingas, gūsingas, tačiau gražiai spalvingas. Stikliniuose ofisuose verda planavimas, kavinėse, rūkyklose ir per TV vakarais - seimo karštinė, o sodybose ir soduose - lapų grėbimas, daržų varpymas ir medelių sodinimas. Ką rinktumeis tu? :) Pats bandau apjoti visus tris arklius...

Džiaugiuosi apsodinęs žolyte šlaitus. Merkiant lietuj viskas tekėtų žemyn, tačiau dabar jau susikabino šiokia tokia velėna. Jei ruduo būtų kiek šiltesnis, manau dar tektų ir pjauti šią naujagimę žolytę.

Kaimynas kasasi link elektros skydinės ir niekaip neprisikasa. Kas per mada pradėti darbą ir nebaigti. Ech... gyvenimas moko tolerancijos ir kantrybės. Vis tie kaimynai :D

O tai naujai atsiradusi dauba, ant dar visai neseniai sustumtos naujosios paradinės aikštelės (toliau matyti šlaitas žemyn). Kažkas jau rašė komentarą, o ir pats jau suspratau, kad aikštelė trombuosis ir sukris per kokia porą metų. Tai pirmieji ženklai. Nuotraukoje gal nelabai matyti, bet sukrito mažiausiai 10 comų.

O tai jau kita nauja duobė... Toks jausmas lyg apačioje buvo tuštuma. 

Sodo kūrimas, kaip ir bet koks kitas kūrimas įkvepia ir džiugina. Pernai pasėjau 6 medelius, tačiau bjauriai šalta žiema 4 nužudė. Tačiau dvi obelaitės liko ir subujojo. O čia matome naują gyventoją - vyšnaitę, kuri atkeliavo iš Vilniaus gatvės, kur praeitą savaitgalį vyko sodininkų mugė.

Šios vyšnaitės yra paneviežietės, iš ten esančio kokio tai medelyno. Man patiko, kad medelis turėjo net kapiliarines šaknis, o šaknys dar buvo pamirkytos molyje. Šaunuoliai panevežio medelyno darbuotojai. Štai kaip reikia :)

Duobikė. Iš tokios dobikės dar ištraukiu kokius 3-5 kg akmenų. Kaip matome molis, sako sodui patinka. Tad laukiam žiedų ir vaisių...

Medelius paraišioju. Ši kartą senu nereikalingu pakrovėju, dar skirtu angliškoms rozetėms :) Radau panaudojimą...

O čia dar viena įstabi, nors visai paprasta įdėja. Kubiliec!


2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

Vasara išeina laukais. Ruduo ateina miškais

Sakurų parke šalia "Swedbank" pasidavė pirmoji. Tai buvo prieš dešimt dienų, o dabar, sulaukęs savaitgalio išvydau kas darosi lauke už sienų... tikras auksinis ruduo.


Beje ar žinote ką reiškia "Bobų vasara"? :) Visai neseniai dar maniau kaip ir daugelis, kad tai bus kažkaip susiję su bobomis. Tačiau tačiau, o bet tačiau, moterys čia pervertintos...


Bobų vasara yra pavadinta šiuos tinklus laukuose mezgančių vorų garbei, mat jie vadinami bobais. Štai taip :)

Netoli savo buveinės, Lazdynuose aptikau visai japonišką kompoziciją. Vienas akmuo kaip ir dera įkastas į žemę nemažiau trečdaliu, jei kas įkastų ir kairyjį, ši vietelė nesąmoningai taptų traukos centru. Manote ne?

Likas teleportuotis į Neverlendą :) nors aplink mąsiškai miršta medžių lapai, darželyje prasiskleidė įstabi grožybė. Rožės yra nuostabios ir primena "Mažąjį princą" - kiekvieno save gerbiančio mėsčionio "mėgstamiausią knygą". Neverlende besiskleidžiančios gėlės dar ir kvepia


Pažymėjau Neverlendo rūbežių, įkasiau betoninį stulpą. Mėgstu tvarką. Neverlendas - didelė teritorija, kad neliktų vietos interpretacijoms ir debatams ateityje su kaimynais, ribas pasižymiu tiksliai ir matomai iš toli. Kaip matome, kyšo vamzdžio galas - tai geodezinis taškas. Ant ribos taip pat ir betoninis stulpas, praeityje tarnavęs sovietinės ganyklos spygliuotai tvorai (labai tinkamas sklypo riboms žymėti). Dešiniau, mano teritorijoje, kaip ir dera pasodinta pušaitė: augs ir iš toli bus matyti kur yra riba.


Apželdinimo naujienos puikios. Ši nuotrauka kaip "benčmarkas" - ankstesniuose įrašuose ją vis dėjau tuo pažčiu kampu, tad matyti progresas :D Čia pradėjau ir žolė čia pažengusi labiausiai.


Žolė pradėjo dygti kuokštais, atrodė lyg iškandžiota. Smagu, kad vėliau pasivijo ir plikos vietelės ir dabar jau visai vešlus žolynėlis. Jei taip ir toliau, gal šiemet dar teks ir pjauti...


Bendras vaizdas. Kaip matome, Neverlende vėl apkasai. Anksčiau minėjau, kad jau turiu kaimynų, šalia vyksta statybos. Tai štai, kaimynėlis vedasi elektros įvadą. Elektros dėžėje atsiras naujas "abonentas"

Vaizdelis gal ir nelabai estetiškas, tačiau džiuginantis :) Tai į spastus pakliuvęs kurmis, tas pats, kuris tratino taip sunkiai išpuoselėtą žolynėlį. Prisiskaičiau internete atsiliepimų ir padariau išvadą, kad efektyviausia priemonė - spastai. Užsisakiau tokius iš www.kurmiai-stop.lt ir išbandžiau. Štai prašome :) jausmas toks pat kaip gaudyti peles rusyje

Aptikau nuostabų dalyką. Puiki įdėja! Mano dukrytė labai mėgsta suptis, pamaniau kažką panašaus gal ne taip sunku pasidaryti. Sometime...


2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis

Bobų vasara 2012. Jubiliejinis - 100-tasis dienoraščio įrašas

Atėjo ir išeina...

Orų prognozuotojai ryt žada jau tikrą rudenį. Tiesą sakant vasara šiemet baigėsi jau liepos pabaigoje. Rūgpjūtį taip ir neatėjo diena, kai taip norėjosi pūkštelėti į ežerą. 

Neverlende grybų metas. Tiesa, šiemet ypač gausus musmėrių derlius. 

Tačiau priklysta ir raudonviršis ar koks šilbaravykis :) Tačiau karaliauja taškuotėji raudonviršiai - Amanita muscaria - aukštosios mados atstovės

Apželdinimo naujienos :) Po darbų neiškenčiau ir nulėkiau apsižiūrėti ūkio. Užpreitą savaitgalį pasėtas žolynėlis vos vos kyla. Įsižiūrėjus arti, galima pamatyti 3-4 cm ūgliukus. Paskiausiai pasodinta žolytė lėtai dygsta, matyt dėl atšalusių orų, ypač naktų. Bet potencialas yra :)

O tai pirmiausia apsėtas plotelis :) Sukilęs kaip reikiant. Tačiau vis vien apžėlę tokiais gabalais, o vietom žolytė visai skysta. Nors ji ten ir yra. Atrodo, kad netolygiai pasėtam tačiau realiai sėjau maksimaliai lygiai. Gal užsigrėbliojo vietom giliau? Tačiau rezultatas jau yra. Gera matyti augimą...

O tai liūdna šių metų naujiena. Namas nešiltintas stovi jau trečią sezoną ir dar bala žino kiek tai tęsis :( Šiemet, tiesą sakant praėjusį savaitgalį atsirado korozijos ženklai. Keista, tai aptikau tik pačioje apatinėje plytų eilėje. 

Gal patarsit ką čia daryt? Gal reiktų užteplioti kokia cementine koše ar kuo? Faktas, kad reikia kuo greičiau šiltinti ir slėpti tas raudonas plytas. Jos tikrai nepritaikytos išorei. Tačiau dėl anksčiau jau minėto "rankinio stabdžio" negaliu judėti pirmyn. Tas apšiltinimas ir aptinkavimas matyt pakainuos keliasdešimt K LT :( Tad va, turiu rūpestėlį...

Na, o tai tie 5% "gyvenimo name" :) Turiu omenyje mėstelėnų ir mėsčionių svajonę gyventi name arba dar vadinamas "romantinis etapas". Tai nuostabioji to pusė, žinoma gaila, kad realybėje tai yra tik maždaug 5% to, kas yra gyvenimas name. Visą kitą - darbas, darbas, darbelis. Namas skirtas tiems, kas mėgaujasi tuo procesu: žemių kasimu, žolės pjovimu, lapų grėbimu, ravėjimu, laistymu, kalimu, dažymu, sniego kasimu (6 ryto), malkų kapojimu ir vilkimu... mano draugas - tipinis mėstelėnas kartą nuomojosi namą ir gyveno su šeimyna. Tai jis apibūdina taip: "kasdien jaučiuosi, kad esu to namo aptarnaujantis personalas", dabar jis laimingas nuomojasi butuką senamiestyje. Kiekvienam savo :)






2012 m. rugsėjo 6 d., ketvirtadienis

Pasitinkame rudenį... sėdami :)

Sveiki. Na, su ta žole tai buvo daugiau vargo nei tikėjausi. Tačiau šį darbą šiaip taip, su pagalba, įveikiau. Pirmiausia, tai realus plotas buvo gerokai didesnis nei apskaičiavau tuo GPS įnagiu. Tai nenuostabu, nes mano iPhone GPS pasiekia daugiausia 5 m. tikslumą, kas yra neitin tikslu. Kitą vertus, tvarkomas plotas yra šlaitas, kurio aukštis 3-4 m. Tad jei ištiestume horizontaliai, tai taip pat prisideda nemažai. Šiaip pagalvojau, kad kai sklypas - šlaitas, tai realiai žemės daugiau gaunasi :) juk matuoja GPS, tai nuolydžiai juk neįvertinami??? Na, grįžtant prie apželdinamo ploto, tai išbarsčiau 40 kg sėklų. Turint omeniuj, kad 1 kg apsėja apie 30 kv. m., o aš sėjau tikrai pagal instrukcijas (plotą ir sėklų išeigą keletą kartų tikrinausi), tai išeina, kad apsėjau 1200 kv. m. arba 12 arų!!! Tai gerokai daugiau nei apskaičiavau anksčiau, tiesą sakant +50%. Tai čia toks statybinis tikslumas :) susiplanuoji, susiskaičiuoji, o realiai viskas kainuoja bent +30%

Žolytės sodinimas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pradžių. Ypač sunku sutvarkyti žemę. Maniškė - įrengiant keliuką nuimtas juodžemis, kiek sumišęs su moliu, vietom - smėliuku. Nuotraukose žemė atrodo ypač raudona, lyg būtų tiesiog molis ar Tuniso stepės, tačiau čia greičiau mano telefonas taip keistai fotografuoja, dar plius padailinu, nes kai dienos debesuitos, tai reikia šviesinti, ryškinti šiek tiek.

Taigi, kadangi mano fortą supylė ir lygino "račiokas" (ekskavatorius su stumdytuvu), tai darbelis maždaug toks: pasiimi gerą metalinį grėblį ir spatą (kastuvą). Kur didelės duobės ar kalnai - kastuvu reikia perkasti žemes, kai kur naudotis karučiu. O kai tvarkome šlaitą, tai reiškia, kad karutį pildą žemių tenka stumti ir į kalną... paskum grėbliuku kedeni kedeni, kol išgraibstai ir išrenki akmenis ir mažus akmenėlius, taip pat žoles, velėnos gabalus ir kitokį šlamštą. Visą tą gėrį grėblioji į pakraštį, mano atveju šlaitu žemyn. Darbuojiesi kol išpureni ir išlygini žemę. Paprastai šį darbą pradėdavau ryte maždaug 11 val. ir taip iki 16 val. Per dieną pavykdavo "apdoroti" 200-300 kv.m.

Vėliau reikia rūpestingai ir kuo lygiau išbarstyti sėklas. Kaip ir minėjau, 30 kv. "suvartoja" maždaug 1 kg. Sėti atrodytų nesunku, tačiau net mažiausias vėjelis nešioja sėklas. Tad reikia pasilenkus rūpestingai barstyti, vaikščioti zigzagais (ant pakelio būna parašyta ar nupaišyta gerų patarimų kaip tai daryti). Tai užtrunka gerą pusvalandį. Tada reikia vėl čiupti grėbliuką ir sėkliukes užgrėblioti, sumaišant su žeme apie 1-3 cm gyliu. Tai darant vėl išsigrėblioja krūvos akmenėlių :) 200-300 kv. m. ploto rūpestingas užgrėbliojimas, tuo pačiu dar aplyginant, užtrunka dar apie 2 val.

Na o tada ateina laikas "voluoti". Paprastai tam naudojami tokie skardiniai volai...

Netrukus aptikau juos "Seniuose", kainuoja visai normaliai, o ir nuoma nebrangi - para apie 30 Lt. Į šiuos volus galima prisipilti smėlio, taip jie tampa sunkūs. Kadangi volus aptikau vėlai, be to įvertinau, kad voluoti šlaitą nebus lengva, o ir tai, kad reikia ne tik voluoti, bet dar ir palyginti gruntą, visgi nusprendžiau iki galo naudotis šiuo, jau matytu įrenginiu. Taigi ne volavome, o "tapšnojome"


Tai vat maždaug taip viskas ir vyko porą savaitgalių ir dar vakarais po darbų. Esu labai dėkingas Vaidutei, kuri man nuoširdžiai, kantriai ir tikrai daug padėjo... Be to, tvarkytis kompaniojoje ir žymiai smagiau ;)

Kaip ir parašyta ant pakelio, po savaitės pasirodė pirmieji daigai. Kadangi vandens neturiu, dabar kasdien meldžiu lietaus, o jo, "ofisinių" džiaugsmui, dangus šykštėjo. Be to ir trašų nebarsčiau, tad viskas vyksta "ekologiškai", gamtos ritmu - lėčiau. Tačiau vyksta :)


"Makro" nuotrauka telefonu. Pradžioje žolytės beveik nematyti, bet ją gali pajusti prabraukdamas ranka virš žemės. Pirmoji žolytė panaši į pirmąją barzdą pauglystėje - reta, švelni, tokia vos vos, bet suteikia TIEK GERŲ EMOCIJŲ :D


Kol pradžia jau žaliuoja (ta pradžia dešinysis šlaito šonas, kurio čia nematyti), gabaliukais stumėmės pirmyn. Pačioje dešinėje kiek matyti prieš savaitę pasėtas ir užbaigtas gabalas, viduryje - vakar dieną pasėtas ir "sutapšnotas" plotelis, kairėje - išvalytas, supurentas, bet dar neapsėtas plotelis.

Nuo viršaus matyti sėjai paruoštas kampinis gabaliukas, kuris realiai yra daug didesnis nei atrodytų iš pradžių. Konkrečiai šis "suvalgė" 11 kg.





Na štai, jau finalas. Kairėje Vaidutė dar "tapšnoja" (ar "Paksuoja" - kaip kam patinka :) paskutinius kvadratus, bet jau jau pabaiga. Bandžiau apimti visą šlaitą, bet vis vien nepavyko.

Žalia spalva "dauginasi" tiesiog valandomis. Jei pradžioje nuotraukytė daryta berods penktadienio vakarą, tai ši - sekmadienio vakarą ir jau žalesnė... Jausmas geras, lyg apželdinus Marso dykumas :)

Pasižiūrėjus iš arčiau, matyti, kad "sutapšnota" ir sulyta žemė, sudžiūvusi sudaro tokią lyg plutelę. O dygstanti žolytė tą plutelę suskaldo ir kelia aukštyn. Tiesiog lyg TV3 naujo sezono pristatymo anosas :D


Gal žinote ką daryti su kurmiais? Tikra velniava. Traktoriaus jokio neturi, tačiau tratina mano pievelę be skrupulų :(((



2012 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis

Rudens dvelksmas ir žolė žolė žolė...

Aidint paskutiniams vasaros akordams įsisuko visokios veiklos. Gaila, kad ruduo šiemet atėjo rugpjūčio mėnsį, turbūt atsigaivinti ežere niekam nebesinori :) Užtat Neverlende prilindo šilbaravykių...

Japoninis klevukas turi kaimyną... :)

...kuris neužilgo persikraustė į keptuvę :D Taip, pirmą kartą pats tai išsikepiau!

O tai mano mažytė motyvacija - kompensacija kibti į darbukus. Kai važiuoju pasidarbuoti, stengiuosi negaišti laiko. Kadangi dažnai vienas karaliauju Neverlende, nesinori kurti grilio. Tad leidžiu sau šią mažytę šventę. Sakykite ką norite, bet šis maistas man patinka ;) O kam nepatinka, galit pažiūrėt šitą :)

Štai kas liko iš pirmojo Neverlendo statinio - lauko tuoleto. Formuojant paradinį kiemą, šio statinio vietoje atsirado šlaitas. Tad dabar teks "lakstyti" į kaimyno analogišką būdelę. Ėch, jauki buvo vietelė :D


Besidžiaugdamas savo nuveiktais žemės darbais, sugalvojau, kad reikia kuo greičiau apsitvarkyti naujuosius šlaitukus. Svarbiausia tam, kad rudenio, žiemos ir pavasario lietūs jų neišplautų. Taip neatsitiks, jei šlaitai greičiau apaugs žole. Tad nusprendžiau apsisželdinti.

Pasinaudojęs savo gudriąja telefonine programėle nustačiau, kad tvarkomas plotas gaunasi beveik 8 arai, nemažai :) yra reikalų. 

Sodinti žolytę nepakanka, nes pirma reikia išlyginti paviršių, kiek įmanoma išrinkti akmenėlius, velėnos liekanas bei kitas šiukšlikes. Nuotraukos matyti, kad mano žemė yra gana raudona. Tai suvežtas juodžemis sumišęs su priemoliu. Šiaip jau šlaituose stengėmės sustumti juodžemį visur, o pačioje aikštelėje - molis. Aikštelė vėliau turėtų būti išgrysta, tad ten dar reiks užsivežt žvyro ar pan., žodžiu tai dar perspektyva. O dabar svarbiausia šlaitukai.

Išlyginti tokį plotą - darbelis nemenkas. Per tris aktyvaus darbo dienas sugebėjau išlyginti 2/3 ploto ir apie pusę apsėti žolyte... 

Kas yra sodinęs žolę, žino, kad pasodinus žolytę reikia apgrėblioti (paslėpti sėkliukes po žeme) ir "suvoluoti". Kadangi aš volo neturiu, radau štai tokį ūkišką, truputį juokingą sprendimą :)

Plotelis erdvus, tad išspaudžiau ne vieną prakaito lašelį :)

Vaikščioti nepakanka, reikia trypti, geriausia hip-hop ritmu :D

Rezultatas jaučiasi. Sutrypus, žemė dar labiau išsilygina ir pasimato kur kiek trūksta gruno, o kur per daug. Na, bet šis šlaitukas nebus "Angliška" veja, tai tiesiog žolė, paprasčiausia velėna, kaip miesto žalieji plotai, pjaunama kokius 3 kartus per metus. Manau turėtų būt gerai. Žinoma, jei šiandiena praūžusi liūtis neišplovė mano darbo...