2012 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis

Rudens dvelksmas ir žolė žolė žolė...

Aidint paskutiniams vasaros akordams įsisuko visokios veiklos. Gaila, kad ruduo šiemet atėjo rugpjūčio mėnsį, turbūt atsigaivinti ežere niekam nebesinori :) Užtat Neverlende prilindo šilbaravykių...

Japoninis klevukas turi kaimyną... :)

...kuris neužilgo persikraustė į keptuvę :D Taip, pirmą kartą pats tai išsikepiau!

O tai mano mažytė motyvacija - kompensacija kibti į darbukus. Kai važiuoju pasidarbuoti, stengiuosi negaišti laiko. Kadangi dažnai vienas karaliauju Neverlende, nesinori kurti grilio. Tad leidžiu sau šią mažytę šventę. Sakykite ką norite, bet šis maistas man patinka ;) O kam nepatinka, galit pažiūrėt šitą :)

Štai kas liko iš pirmojo Neverlendo statinio - lauko tuoleto. Formuojant paradinį kiemą, šio statinio vietoje atsirado šlaitas. Tad dabar teks "lakstyti" į kaimyno analogišką būdelę. Ėch, jauki buvo vietelė :D


Besidžiaugdamas savo nuveiktais žemės darbais, sugalvojau, kad reikia kuo greičiau apsitvarkyti naujuosius šlaitukus. Svarbiausia tam, kad rudenio, žiemos ir pavasario lietūs jų neišplautų. Taip neatsitiks, jei šlaitai greičiau apaugs žole. Tad nusprendžiau apsisželdinti.

Pasinaudojęs savo gudriąja telefonine programėle nustačiau, kad tvarkomas plotas gaunasi beveik 8 arai, nemažai :) yra reikalų. 

Sodinti žolytę nepakanka, nes pirma reikia išlyginti paviršių, kiek įmanoma išrinkti akmenėlius, velėnos liekanas bei kitas šiukšlikes. Nuotraukos matyti, kad mano žemė yra gana raudona. Tai suvežtas juodžemis sumišęs su priemoliu. Šiaip jau šlaituose stengėmės sustumti juodžemį visur, o pačioje aikštelėje - molis. Aikštelė vėliau turėtų būti išgrysta, tad ten dar reiks užsivežt žvyro ar pan., žodžiu tai dar perspektyva. O dabar svarbiausia šlaitukai.

Išlyginti tokį plotą - darbelis nemenkas. Per tris aktyvaus darbo dienas sugebėjau išlyginti 2/3 ploto ir apie pusę apsėti žolyte... 

Kas yra sodinęs žolę, žino, kad pasodinus žolytę reikia apgrėblioti (paslėpti sėkliukes po žeme) ir "suvoluoti". Kadangi aš volo neturiu, radau štai tokį ūkišką, truputį juokingą sprendimą :)

Plotelis erdvus, tad išspaudžiau ne vieną prakaito lašelį :)

Vaikščioti nepakanka, reikia trypti, geriausia hip-hop ritmu :D

Rezultatas jaučiasi. Sutrypus, žemė dar labiau išsilygina ir pasimato kur kiek trūksta gruno, o kur per daug. Na, bet šis šlaitukas nebus "Angliška" veja, tai tiesiog žolė, paprasčiausia velėna, kaip miesto žalieji plotai, pjaunama kokius 3 kartus per metus. Manau turėtų būt gerai. Žinoma, jei šiandiena praūžusi liūtis neišplovė mano darbo... 





2012 m. rugpjūčio 23 d., ketvirtadienis

Paskutiniai vasaros 2012 akordai

Pirmiausia noriu padėkoti skaitytojams už komentarus ir patarimus. Juokingiausia tai dėl tų žemuogių :) Rašiau pavargęs tai supainiojau su avietėmis... lempa. Ačiū už palaikymą dėl tų skyrybų, tai tikrai palaiko. Advokato kol kas nekeisiu, nes tada jau matyt reiktų p. Černiauską samdyti. Neprarandu vilties, kad sveikas protas nugalės, tad nenoriu būti tas kuris draskosi. Kažkaip savigarba neleidžia. Even if you win the rat race – you're still a rat!

Taip pat esu dėkingas Igoriui dėl žoliapjovės patarimų. To įkvėptas apsisprendžiau, susikaupiau ir pasiryžau išspręsti šią įsisenėjusią savo problemą. Pasidomėjęs sužinojau, kad maniškiu atveju, turint omenyje plotą ir tai, kad artimiausiu metu nenusimato sklypo lyginimo darbų tinka bene vienintelis įrenginys: profesionali rotacinė šienapjovė - krūmapjovė. Netinka nei standartinės žoliapjovės, nei sodo traktoriukai ir net įprastos šienapjovės.

Tokį įrenginį įvaldžiau ir per pusdienį nubirbinau plotą, kurį trimeriu tvarkydavau apie 3 dienas. Vakare buvau nusikalęs, bet rezultatas sukėlė kone palaimą :) Puik ir tai, kad šis įrenginys skuta žolę lygiai, apie 5 cm aukščiu, nebijo jokių skruzdėlynų, anei akmenų, o pasitaikiusias šakas tiesiog sutrupina. Žodžiu, šis sprendimas kol kas pasiteisino.

Antras tiesiog grandiozinis įvykis (turint omenyje pastarųjų metų sąstingį) - užbaigtas pradėtų žemės darbų gabalas. Žodžiu...

Pradžioje "paradinis" kiemas atrodė taip. Namas šlaite, tai žemutinė dalis, tad kieme virš 2 metrų dauba, o kairiau matyti sustumta juodžemio krūva. Trečiaisiais metais viskas sužaliavę...

Tada pradėjome ir vežėme vežėme...

Po pirmosios darbų dienos vaizdas jau teikė vilčių. Na, apie tai jau rašiau praeitoje publikacijoje. Tada laukėme kol praeis lietūs ir tęsėme toliau...

Suvežėme ir kairėje keliuko pusėje buvusias krūvas. Tik primenu, kad abipusiai buvo suverstos žemės kasant tą tunelį ir įrengiant keliuką nuimant juodžemį. Suskaičiavome, kad sunkvežimis važiavo apie 50 kartų, kas kart perveždamas apie 20 kūbinių metrų... Taigi apie 1000 kūbų...


Kol traktoriai triūsė, aš kaip galėdamas rankiojau akmenukus, kuriuos tikiuosi vėliau panaudoti savo japoniškuose lanšafto sprendimuose :)


Po antros dienos viskas atrodė pobaisiai. Tada "račiokas" darbavosi trečią dieną...


Ir štai ilgai lauktas rezultatas. Nuotrauka neperteikia įspūdžio, bet jis galingas! Suformuota paradinė aikštė, kokių 200 kv. metrų pločio, dar gana platūs šlaitai. Viskas aplyginta ir iškilę virš laukinės pievos 2-3 metrus. Čia vaizdas iš pietų pusės, anapus aikštės yra daržai ir sodas.


Čia pritraukiau nuo pagrindinio kelio. Aikštelės pakraščiuose (šlaituose) planuoju sodinti vyšnias, slyvas ar kitus žydinčius medžius, taip jie ateityje pridengs aikštę ir pirmąjį aukštą. Apskritai aplink namą matyti daug tuščios erdvės, tai lyg "baltas lapas"...

Šiandiena bandžiau šlaitus apibarstyti žolės sėklomis, kad greičiau sužaliuotų, bet užklupo vėtra ir škvalas. Norėčiau kuo greičiau apželdinti visą ti, nes bijau, kad lietus gali išplauti tuos šlaitus ir vėl reiks samdyti techniką. Nori nenori teks pasinaudoti patarimu ir viską kaip yra palikti keliems metams. Tuo metu natūraliai susitrombuos žemių sluoksniai, galiausiai ten reiktų išgrysti "paradinę" aikštelę ir... gal net vėliavos stulpą :)


Šiandiena taip norėjosi pasidalinti, mat akivaizdžiai truputį pajudėjau pirmyn. Žinoma, investavau veik visas santaupas, tai nuliūdino, tačiau rezultatas pradžiugino. Visgi namų kūrimas suteikia magiškų išgyvenimų, nors tai ir ne kiekvienam įkrėsta. Man matyt nepagailėta :)

2012 m. rugpjūčio 13 d., pirmadienis

Vasaros paveikslėliai

Sveiki sveiki. Turbūt mano įrašus skaito jau tik vaiduokliai :) apleidau savo dienoraštį, tačiau nepamiršau. Tiesiog neturiu ką gero papasakoti, mažai kas vyksta, visiškas sąstingis. O tuo kas vyksta, nėra jokio noro girtis. Esmė vis ta pati - 2010 metais prasidėjusios skyrybos vis dar tęsiasi, o kol tai tęsiasi stovi viskas, ne tik statybos, svajonės, bet ir pats gyvenimas. "Ačiū" savo išgamai exžmonai, už  pavogtus jau du mano ir ne tik mano gyvenimo metus, liūdna, bet matyt jų bus ir dar daugiau. Daugiau komentuoti nė nesinori, nes šie įrašai vėliau keliauja į teismą, kaip neva mano nesuskaičiuojamų turtų įrodymai :D


Na, bet ne viskas čia taip blogai, juk vasarą buvo ir saulėtų dienų. Štai pasidalinsiu keliomis nuotraukytėmis bylojančiomis, kad Neverlendas visgi gyvuoja :)

Žalia žalia... visgi kaip gera turėti savo žemės lopinėlį. 

Šiemet jau sulaukėme pirmųjų braškių :) Sako antraisiais metais jų būna gerokai daugiau

Pienių vynas :)

Kepiniukai

Ir žemogės žolėje :)

Jau pasisodinau serbentų krūmą. Nekantrauju sulaukti rudens ir sodinu viską dar vasarą :) Pardavėja tikino, kad iš vazonėlių galima sodinti bet kada :)

Virš Baltarusijos vaivorykštė

Garsiosios eglaitės antraisiais metais atsigavo ir paaugo. Kairiau matyti vėliau sodintos, jos turėtų suvešėti kitais metais

Klevuką persodinau liepos pradžioje. Iškasiau Lazdynuose iš pakrūmės su visomis žemėmis, sodinau į durpes, nuskainiojau visus lapus, kad negarintų vandens. Po kelių savaičių išleido naujus lapukus :) Tikiuosi prigis...

O tai vakaro žara nuspalvintas įvažiavimas į Neverlendą. Jei kas pamena kaip viskas prasidėjo, pastebės, kad dešinėje nebėra žemių krūvos. Analogiška krūva stūksojo kaip ir kairėje, tačiau šį tą nuveikėme... :)

 Žemės persikraustė prie namo. Visą pusdienį darbavosi sunki technika ir apie 500 kubinių metrų žemės persikraustė prie namo. Kadangi namas yra šlaite (kairiau kiek matyti dar prieš statybas sustumtas juodžemis), tai šioje paradinėje zonoje buvo dauba, visas slėnis :) O turėtų būti "paradinė" grįsta aikštė. Tad žemes vežėme čia, bet jų vis dar negana. Manau tik įpusėjome...

 Žemės lygis pakilo mažiausiai pusantro metro. Tačiau tai molis, manau jis dabar sukris, susmegs. Gal kas turite minčių kaip tokią aikštę sutrombuoti? Kaip sutankinti molio - priemolio sluoksnį iki 2 m storio? 

Toliau matyti dar tos juodžemio krūvos, jas reiks pristumti, kažkaip užlyginti...


O tai kaimyno EverLendas :) Pagaliau kaimynas užvedė traktoriaus variklį ir išrausė apkasus pamatams. Baigsis mano viešpatavimas šiose platybėse...


Atsisiunčiau GPS aplikaciją ir išsimatavau plotą kuriame pjaunu trimeriu žolytę... ir paaiškėjo kodėl taip ilgai sunkiai tai vyksta :) Ogi pasirodo, kad trimeriuku birbinu plotą apie pusė hektaro!!! Aplikacija priskaičiavo 0,63 ha, bet išmetus daržą, keliuką susidarys kokie 50 arų (!!!). Nerealu... nežinau nei ką daryti, aišku, tik kad trimeris tokiems iššūkiams nesutvertas. Traktoriuko irgi nelabai panaudosi, nes žemė nelygi. Galvoju apie motobloką. Kokia Jūsų nuomonė?