2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

Vasara išeina laukais. Ruduo ateina miškais

Sakurų parke šalia "Swedbank" pasidavė pirmoji. Tai buvo prieš dešimt dienų, o dabar, sulaukęs savaitgalio išvydau kas darosi lauke už sienų... tikras auksinis ruduo.


Beje ar žinote ką reiškia "Bobų vasara"? :) Visai neseniai dar maniau kaip ir daugelis, kad tai bus kažkaip susiję su bobomis. Tačiau tačiau, o bet tačiau, moterys čia pervertintos...


Bobų vasara yra pavadinta šiuos tinklus laukuose mezgančių vorų garbei, mat jie vadinami bobais. Štai taip :)

Netoli savo buveinės, Lazdynuose aptikau visai japonišką kompoziciją. Vienas akmuo kaip ir dera įkastas į žemę nemažiau trečdaliu, jei kas įkastų ir kairyjį, ši vietelė nesąmoningai taptų traukos centru. Manote ne?

Likas teleportuotis į Neverlendą :) nors aplink mąsiškai miršta medžių lapai, darželyje prasiskleidė įstabi grožybė. Rožės yra nuostabios ir primena "Mažąjį princą" - kiekvieno save gerbiančio mėsčionio "mėgstamiausią knygą". Neverlende besiskleidžiančios gėlės dar ir kvepia


Pažymėjau Neverlendo rūbežių, įkasiau betoninį stulpą. Mėgstu tvarką. Neverlendas - didelė teritorija, kad neliktų vietos interpretacijoms ir debatams ateityje su kaimynais, ribas pasižymiu tiksliai ir matomai iš toli. Kaip matome, kyšo vamzdžio galas - tai geodezinis taškas. Ant ribos taip pat ir betoninis stulpas, praeityje tarnavęs sovietinės ganyklos spygliuotai tvorai (labai tinkamas sklypo riboms žymėti). Dešiniau, mano teritorijoje, kaip ir dera pasodinta pušaitė: augs ir iš toli bus matyti kur yra riba.


Apželdinimo naujienos puikios. Ši nuotrauka kaip "benčmarkas" - ankstesniuose įrašuose ją vis dėjau tuo pažčiu kampu, tad matyti progresas :D Čia pradėjau ir žolė čia pažengusi labiausiai.


Žolė pradėjo dygti kuokštais, atrodė lyg iškandžiota. Smagu, kad vėliau pasivijo ir plikos vietelės ir dabar jau visai vešlus žolynėlis. Jei taip ir toliau, gal šiemet dar teks ir pjauti...


Bendras vaizdas. Kaip matome, Neverlende vėl apkasai. Anksčiau minėjau, kad jau turiu kaimynų, šalia vyksta statybos. Tai štai, kaimynėlis vedasi elektros įvadą. Elektros dėžėje atsiras naujas "abonentas"

Vaizdelis gal ir nelabai estetiškas, tačiau džiuginantis :) Tai į spastus pakliuvęs kurmis, tas pats, kuris tratino taip sunkiai išpuoselėtą žolynėlį. Prisiskaičiau internete atsiliepimų ir padariau išvadą, kad efektyviausia priemonė - spastai. Užsisakiau tokius iš www.kurmiai-stop.lt ir išbandžiau. Štai prašome :) jausmas toks pat kaip gaudyti peles rusyje

Aptikau nuostabų dalyką. Puiki įdėja! Mano dukrytė labai mėgsta suptis, pamaniau kažką panašaus gal ne taip sunku pasidaryti. Sometime...


2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis

Bobų vasara 2012. Jubiliejinis - 100-tasis dienoraščio įrašas

Atėjo ir išeina...

Orų prognozuotojai ryt žada jau tikrą rudenį. Tiesą sakant vasara šiemet baigėsi jau liepos pabaigoje. Rūgpjūtį taip ir neatėjo diena, kai taip norėjosi pūkštelėti į ežerą. 

Neverlende grybų metas. Tiesa, šiemet ypač gausus musmėrių derlius. 

Tačiau priklysta ir raudonviršis ar koks šilbaravykis :) Tačiau karaliauja taškuotėji raudonviršiai - Amanita muscaria - aukštosios mados atstovės

Apželdinimo naujienos :) Po darbų neiškenčiau ir nulėkiau apsižiūrėti ūkio. Užpreitą savaitgalį pasėtas žolynėlis vos vos kyla. Įsižiūrėjus arti, galima pamatyti 3-4 cm ūgliukus. Paskiausiai pasodinta žolytė lėtai dygsta, matyt dėl atšalusių orų, ypač naktų. Bet potencialas yra :)

O tai pirmiausia apsėtas plotelis :) Sukilęs kaip reikiant. Tačiau vis vien apžėlę tokiais gabalais, o vietom žolytė visai skysta. Nors ji ten ir yra. Atrodo, kad netolygiai pasėtam tačiau realiai sėjau maksimaliai lygiai. Gal užsigrėbliojo vietom giliau? Tačiau rezultatas jau yra. Gera matyti augimą...

O tai liūdna šių metų naujiena. Namas nešiltintas stovi jau trečią sezoną ir dar bala žino kiek tai tęsis :( Šiemet, tiesą sakant praėjusį savaitgalį atsirado korozijos ženklai. Keista, tai aptikau tik pačioje apatinėje plytų eilėje. 

Gal patarsit ką čia daryt? Gal reiktų užteplioti kokia cementine koše ar kuo? Faktas, kad reikia kuo greičiau šiltinti ir slėpti tas raudonas plytas. Jos tikrai nepritaikytos išorei. Tačiau dėl anksčiau jau minėto "rankinio stabdžio" negaliu judėti pirmyn. Tas apšiltinimas ir aptinkavimas matyt pakainuos keliasdešimt K LT :( Tad va, turiu rūpestėlį...

Na, o tai tie 5% "gyvenimo name" :) Turiu omenyje mėstelėnų ir mėsčionių svajonę gyventi name arba dar vadinamas "romantinis etapas". Tai nuostabioji to pusė, žinoma gaila, kad realybėje tai yra tik maždaug 5% to, kas yra gyvenimas name. Visą kitą - darbas, darbas, darbelis. Namas skirtas tiems, kas mėgaujasi tuo procesu: žemių kasimu, žolės pjovimu, lapų grėbimu, ravėjimu, laistymu, kalimu, dažymu, sniego kasimu (6 ryto), malkų kapojimu ir vilkimu... mano draugas - tipinis mėstelėnas kartą nuomojosi namą ir gyveno su šeimyna. Tai jis apibūdina taip: "kasdien jaučiuosi, kad esu to namo aptarnaujantis personalas", dabar jis laimingas nuomojasi butuką senamiestyje. Kiekvienam savo :)






2012 m. rugsėjo 6 d., ketvirtadienis

Pasitinkame rudenį... sėdami :)

Sveiki. Na, su ta žole tai buvo daugiau vargo nei tikėjausi. Tačiau šį darbą šiaip taip, su pagalba, įveikiau. Pirmiausia, tai realus plotas buvo gerokai didesnis nei apskaičiavau tuo GPS įnagiu. Tai nenuostabu, nes mano iPhone GPS pasiekia daugiausia 5 m. tikslumą, kas yra neitin tikslu. Kitą vertus, tvarkomas plotas yra šlaitas, kurio aukštis 3-4 m. Tad jei ištiestume horizontaliai, tai taip pat prisideda nemažai. Šiaip pagalvojau, kad kai sklypas - šlaitas, tai realiai žemės daugiau gaunasi :) juk matuoja GPS, tai nuolydžiai juk neįvertinami??? Na, grįžtant prie apželdinamo ploto, tai išbarsčiau 40 kg sėklų. Turint omeniuj, kad 1 kg apsėja apie 30 kv. m., o aš sėjau tikrai pagal instrukcijas (plotą ir sėklų išeigą keletą kartų tikrinausi), tai išeina, kad apsėjau 1200 kv. m. arba 12 arų!!! Tai gerokai daugiau nei apskaičiavau anksčiau, tiesą sakant +50%. Tai čia toks statybinis tikslumas :) susiplanuoji, susiskaičiuoji, o realiai viskas kainuoja bent +30%

Žolytės sodinimas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pradžių. Ypač sunku sutvarkyti žemę. Maniškė - įrengiant keliuką nuimtas juodžemis, kiek sumišęs su moliu, vietom - smėliuku. Nuotraukose žemė atrodo ypač raudona, lyg būtų tiesiog molis ar Tuniso stepės, tačiau čia greičiau mano telefonas taip keistai fotografuoja, dar plius padailinu, nes kai dienos debesuitos, tai reikia šviesinti, ryškinti šiek tiek.

Taigi, kadangi mano fortą supylė ir lygino "račiokas" (ekskavatorius su stumdytuvu), tai darbelis maždaug toks: pasiimi gerą metalinį grėblį ir spatą (kastuvą). Kur didelės duobės ar kalnai - kastuvu reikia perkasti žemes, kai kur naudotis karučiu. O kai tvarkome šlaitą, tai reiškia, kad karutį pildą žemių tenka stumti ir į kalną... paskum grėbliuku kedeni kedeni, kol išgraibstai ir išrenki akmenis ir mažus akmenėlius, taip pat žoles, velėnos gabalus ir kitokį šlamštą. Visą tą gėrį grėblioji į pakraštį, mano atveju šlaitu žemyn. Darbuojiesi kol išpureni ir išlygini žemę. Paprastai šį darbą pradėdavau ryte maždaug 11 val. ir taip iki 16 val. Per dieną pavykdavo "apdoroti" 200-300 kv.m.

Vėliau reikia rūpestingai ir kuo lygiau išbarstyti sėklas. Kaip ir minėjau, 30 kv. "suvartoja" maždaug 1 kg. Sėti atrodytų nesunku, tačiau net mažiausias vėjelis nešioja sėklas. Tad reikia pasilenkus rūpestingai barstyti, vaikščioti zigzagais (ant pakelio būna parašyta ar nupaišyta gerų patarimų kaip tai daryti). Tai užtrunka gerą pusvalandį. Tada reikia vėl čiupti grėbliuką ir sėkliukes užgrėblioti, sumaišant su žeme apie 1-3 cm gyliu. Tai darant vėl išsigrėblioja krūvos akmenėlių :) 200-300 kv. m. ploto rūpestingas užgrėbliojimas, tuo pačiu dar aplyginant, užtrunka dar apie 2 val.

Na o tada ateina laikas "voluoti". Paprastai tam naudojami tokie skardiniai volai...

Netrukus aptikau juos "Seniuose", kainuoja visai normaliai, o ir nuoma nebrangi - para apie 30 Lt. Į šiuos volus galima prisipilti smėlio, taip jie tampa sunkūs. Kadangi volus aptikau vėlai, be to įvertinau, kad voluoti šlaitą nebus lengva, o ir tai, kad reikia ne tik voluoti, bet dar ir palyginti gruntą, visgi nusprendžiau iki galo naudotis šiuo, jau matytu įrenginiu. Taigi ne volavome, o "tapšnojome"


Tai vat maždaug taip viskas ir vyko porą savaitgalių ir dar vakarais po darbų. Esu labai dėkingas Vaidutei, kuri man nuoširdžiai, kantriai ir tikrai daug padėjo... Be to, tvarkytis kompaniojoje ir žymiai smagiau ;)

Kaip ir parašyta ant pakelio, po savaitės pasirodė pirmieji daigai. Kadangi vandens neturiu, dabar kasdien meldžiu lietaus, o jo, "ofisinių" džiaugsmui, dangus šykštėjo. Be to ir trašų nebarsčiau, tad viskas vyksta "ekologiškai", gamtos ritmu - lėčiau. Tačiau vyksta :)


"Makro" nuotrauka telefonu. Pradžioje žolytės beveik nematyti, bet ją gali pajusti prabraukdamas ranka virš žemės. Pirmoji žolytė panaši į pirmąją barzdą pauglystėje - reta, švelni, tokia vos vos, bet suteikia TIEK GERŲ EMOCIJŲ :D


Kol pradžia jau žaliuoja (ta pradžia dešinysis šlaito šonas, kurio čia nematyti), gabaliukais stumėmės pirmyn. Pačioje dešinėje kiek matyti prieš savaitę pasėtas ir užbaigtas gabalas, viduryje - vakar dieną pasėtas ir "sutapšnotas" plotelis, kairėje - išvalytas, supurentas, bet dar neapsėtas plotelis.

Nuo viršaus matyti sėjai paruoštas kampinis gabaliukas, kuris realiai yra daug didesnis nei atrodytų iš pradžių. Konkrečiai šis "suvalgė" 11 kg.





Na štai, jau finalas. Kairėje Vaidutė dar "tapšnoja" (ar "Paksuoja" - kaip kam patinka :) paskutinius kvadratus, bet jau jau pabaiga. Bandžiau apimti visą šlaitą, bet vis vien nepavyko.

Žalia spalva "dauginasi" tiesiog valandomis. Jei pradžioje nuotraukytė daryta berods penktadienio vakarą, tai ši - sekmadienio vakarą ir jau žalesnė... Jausmas geras, lyg apželdinus Marso dykumas :)

Pasižiūrėjus iš arčiau, matyti, kad "sutapšnota" ir sulyta žemė, sudžiūvusi sudaro tokią lyg plutelę. O dygstanti žolytė tą plutelę suskaldo ir kelia aukštyn. Tiesiog lyg TV3 naujo sezono pristatymo anosas :D


Gal žinote ką daryti su kurmiais? Tikra velniava. Traktoriaus jokio neturi, tačiau tratina mano pievelę be skrupulų :(((