2013 m. gruodžio 15 d., sekmadienis

Penktasis sezonas uždarytas

Gruodžio vidurys, laikas ką nors parašyti apie tai, kad penktieji Neverlendo metai baigėsi ir panirome žiemos miegui. Šie metai neišpildė vilčių ir lūkesčių, su šiais svajonių namais toliau nepajudėjome. Tačiau, kažkokių įvykių vis gi buvo...

Kelionė namo. Jei kam teko šiemet važiuoti tolėliau Minsko plentu, matyt atkreipėte dėmesį į kelių kilometrų vilkikų eilę. Sklando gandai, kad pasienyje remontuoja kelius ar panašiai, tad vilkikai laukia toliau nuo sienos. Tų vilkikų eilė būna keli, ar keliolika kilometrų...

Kaimyno sukurtas keliukas. Jau rašiau apie savo kaimyną, jis dabar ryškiausias įvykis Neverlende. Mat kaimynas stato Euro turizmo sodybą, įsisavina galimybes. Pradžioje statėsi tiesiog sodybą, bet reikiamu metu, reikiamoj vietoj, reikiamai prasisuko ir įvyko reikiama metamarfozė. Dabar kaimynystėj bus linksmybių namai. Šiuo keliuku į juos trauks linksmieji svečiai. Aš sugalvojau, kad reikėtų užveisti pušų, įvairių medžių juostą, idant suskaidyti šitą erdvę. Tai jau pradėjau, žiūrėsime kaip prigis.

Kaip ir kaskart rudenį, prieš iškrentant sniegui, skubu ištepti vaismedžius zuikių smirdalu. Darau tai jau trečiai žiemai. Gerumas tas, kad zuikiai neėda šiuo smirdalu nutepliotų medelių. Nereikia vargti su tais metaliniais tinkleliais ir pan. Tiesa, pastebėjau, kad tas smirdalas kiek paveikia žievę. Žievė gavusi to smirdalo pakinta. Tačiau medis auga toliau, lyg ir nieko tokio. Žiūrėsime.

O tai Vaidutės rožynas kavojamas žiemai :) Nuskalpavome porą pušaičių, kurios jau per didelės persodinimui, tačiau auga tokioje vietoje, kur akivaizdžiai bus iškirstos, tad iš jų liko bonsai. 

O tai jau žiemai užgulus.

Išsipildė mano svajonė, gimtadieniui gavau tikrus rimtus žiūronus. Labai tinkamas įnagis Neverlende, mat ten viskas ant kalno...

Kadangi mano namas dar nešiltintas, turiu bėdelę. Tarp stogo ir sienos va tokia skylė dar žioji. Pro ją, žinoma, mielai lenda paukščiai ir čia gyvena. Jau antrus ar trečius metus Neverlendą okupavę balandžiai. Aš tą skylę užtaisęs esu tokiu plastikiniu tinkleliu, paleis visą namo perimetrą. Tačiau tinkleliui jau trečia ar ketvirta žiema. Tai vėtrų, lietaus ir pačių paukščių plakamas, neatlaiko... Tada paukščių desantai varo į namą, kaukia signalizacijos, lekia apsauga su švyturėliais, daug triukšmo... :) Tai šį savaitgalį užtaisiau kokias penkias tokias skyles.

Ne visiems desantininkams pavyksta pasprukti :) vis turiu susirinkti lavonus...

Vienas lavonas buvo žieduotas :) Su sekatoriumi nukirpau sumedėjusią kojelę ir parsivežiau žiedelį. Žinoma, raportavau jo duomenis per tarptautinę žiedų valdovų sistemą :)

O tai kaimynystėje kylantys linksmybių namai. Vaizdas nuo balkono. Kairiau matyti ūkinis pastatas vėliau virtęs svečių namais. Dešiniau pirtelė. O už visko, tolumoje, matyti didysis namas.

Iki šiol iš lankytojų vis susilaukdavau pastabų, kad girdi, maniškis Neverlendo namas yra dvaras, baisiai didelis, nepilnavertiškumo kamuojamo lietuvio namas, kokius statėsi mūsų tėvai Landzbergio laikais. Aš, žinoma taip nemanau, man rodos 240 kvadratai (su garažu) yra tinkamas plotas vidutinei 4-6 asmenų šeimai, kas ir buvo mano svajonė. Tačiau kaimynui užbaigus savo "Gintaro rūmus", mano namas atrodys gan kukliai :) Dabar nematyti, bet ten planuojami šoniniai puslankiai laiptai iš dviejų pusių vedantys į didžiulę apvalią terasą, o viduryje lyg fontanas bus. Va taip va :)




2013 m. lapkričio 3 d., sekmadienis

Spalis, lapkritis...

Penktasis Neverlendo sezonas artėja link pabaigos. Spalį nerašiau, tad įdėsiu ir kelių savaičių senumo vaizdų. Pirmiausia norėčiau pasidalinti dar vienu puikiu akmeninės tvoros variantu, kurį aptikau pravažiuodamas Vidiškes.

Kaip supratau, iš gerai cinkuoto tvoros tinklo surenčiamas karkasas ir sklidinai prikraunamas akmenų. Akmenys ne šiaip sumesti, o sudėti talpiai, atsukant plokštumas į išorę. 

Sudėta lygiai ir gražiai. Pavyzdinis darbas. 


Tuo metu tvora dar nebuvo baigta, tad neblogai matyti struktūra. Tokioje tvoroje neblogai kabintųsi ir vijokliai, pavyzdžiui lietuviškos mėlynos vynuogės, kurias taip mėgstu... :)

Saulėtas spalis. Kaip matome rūmas stovi, be pokyčių...

Šiemet sodinau įvairiausių augaliukų, taip pat šilauogę. Krūmelio lapai neužilgo skaisčiai nuraudo. Atrodė taip gražiai. Tačiau vėliau sužinojau, kad nuraudę šilauogių lapai signalizuoja drėgmės trūkumą. Tikiuosi kitais metais augaliukas parodys žalius lapelius.

Čia gi, dešiniau matyti šiemet įveisiama žydinčių krūmų siena. Tiesa, sienos dar nėra, tai dar tik "naujagimiai" - jazminai ir šaltalankiai. Negerai mixuoti, bet jau taip gavosi: gabaliukas jazminų, vėliau šaltalankių, vėliau vėl jazminų. Norėjau, kad ši "siena" augtų iki 2-3 m. aukščio, ne daugiau. Mat čia yra pakalnė, o ant kalniuko dešiniau ir pats namas. Norisi, kad pro langus matytųsi toliai ir peizažai (dešiniau). Tad aukštų medžių čia nesodinu. 

Pernai rudenį sodinta žolytė spalio pabaigoje dar vaiskiai žalia. Tiesa, praeitą savaitgalį susikaupiau ir ją nušienavau paskutinį kartą, tikiuosi šiemet nebeužaugs. Tolėliau matyti jau pasodinta beržų alėja, kuri tęsiasi lyg pat pagrindinio kelio. Vienas beržas toks didelis, jam jau kokie 5-6 metai, pamenu jį tokį pat mažutį, kokie dabar yra tie mano pasodinti "naujagimiai". Tikiuosi vieną dieną jie visi užaugs ir bus graži alėja. Spalį dar vis stūksojo kaimyno prieš metus išrausti grioviai. Praeitą kartą jau rašiau kaip mums sekasi ši kaimynystė.


Šį savaitgalį kaimynas pagaliau užvertė griovius. Metus laiko maitinausi pažadais apie tai, kad tuoj tuoj grioviai bus užversti, žemė sulyginta, sugrėbliota, išpurenta ir užsėta žolyte, kad nė žymės neliks. Štai kaip tai atrodo realybėje :) Ekskavatorius su kaušu užlygino, apkasai liko. Nors kaimynas dievagojasi ir žegnojasi, kad viskas bus padaryta iki galo, bet, kai klausiu kaip jis tai įsivaizduoja, tai pradėjau girdėti kosminį planą, kaip "ekskavatorius užsikabins akėčias, pravarys porą kartų ir bus liux", tai supratau, kad žemę grėblioti, purenti ir žolę sėti tai jau teks ne kam kitam, o man pačiam... Nesuprantu ir kaip aš gyvenime vis užsiraunu ant tokių žmonių :(


Čia mano kaimynas įsirenginėja kelią, palei šiaurinę Neverlendo ribą. Neblogai padaryta, užvęžta daugybė žvyro, stambokų akmenų. Viskas trombuojasi, dešinėje pusėje vandens nutekėjimo giovys. Aš gi, savo ruoštu pakelėje pradėjau sodinti pušeles. Iškasu iš pievos, sudygusias natūraliai ir sodinu apie 1,5 m nuo kelio. Mano tikslas kad pušys suvešėtu ir sudarytų lyg žalią sieną, kad nesimatytų maniškės sodybos nuo pagrindinio kelio.

O tai Neberlendas iš pietinės pusės. Jei pamenate, savo plotus atidaviau kitam kaimynui ūkininkui įdirbti. Šį savaitgalį pastebėjau, kad galiausiai viskas jau užsėta kažkokiais grūdais. Ką gi, kol neturime kaimynų statančių sodybas, augs rugiai, kviečiai, miežiai ar dar koks galas :)


Šachmatai Bernardių sode... rudens nuotaika.






2013 m. rugsėjo 28 d., šeštadienis

Lietuva, ruduo...

Penktasis sezonai kaip ir pabaigon. Ruoduo užslinko greitai, miestiečiai kalena dantimis, šnirpščia nosimis ir baimingai galvoja apie atslenkantį šildymo sezoną... Tokios dabar dienos. 

Nebaigtoji rezidencija dar stovi, kaip stovėjusi, žolynai želia, "gynybinis" griovys, kaip matote taip pat dar puikuojasi. Šiam grioviui jau sukanka metai ir jis yra puikus lietuviškos kaimynystės ir mužikiškumo simbolis. Kas pamiršo priminsiu, kad šalimais, ana už tų horizonte matomų medžių, kaimynas statosi sodybą. Su kaimynu atrodo nepasisekė, gavau tipinį lietuvišką apsukruolį: daug šneka, daug žada, tačiau labai mažai daro, o ką jau daro, tai tik dėl savęs. Yra tokie žmonės, kuriais pasitikėti neverta. 

Kaimynas jungiasi elektrą nuo mano sklype esančios el. dėžės. Tam pernai rugsėjį prasikasė tranšėją. Tačiau žmogus matyt manosi esąs baisiai taupus ir praktiškas, tad kabelio nepirko iš LT parduotuvės ar tiekėjų, kaip visi normalūs žmonės, tačiau kreipėsi pas kažkokius vertelgas, kurie pažadėjo atvežt tą kabelį kone už puse kainos. Atvežė, tačiau paaiškėjo, kad ne tą - trūko vienos gyslos ar pan. Tada vežė iš naujo. Tas "vežimas" trunka savaitėm, mėnesiais. Atvežė, tačiau jau buvo sniego. Tad laukėme pavasario. Pavasariui atėjus, vis rasdavosi kitų reikalų, tad kabelio klojimas atidėliojamas berods iki rugpjūčio. Rugpjūtį šiaip taip priprašiau, kad darbai tęstųsi toliau, tai pajudėjo: suklojo kabelį ir užvertė pusę griovio. Užversti toliau pasirodo negalima, nes reikia pirkti kažkokią įspėjamąją juostą ar pan. Kadangi kaimynas yra toks neva labai taupus, tai samdėsi pačius pigiausius "darbavykus", kurie aišku dirbo blogai, lėtai, sukčiavo, tinginiavo, alų gėrė atsisėdę ant krūvų ir pan. Tai ponas už bausmę juos atleido ir dar visaip iškoliojo, neva "neįmanoma dabar rast gerų darbininkų" :) Atleido ir vėl atsidėjo darbai neribotam laikui. Žodžiu, tokia tipinė lietuviška "praktiško" gaspadoriaus istorija, kuriam ramiausiai nusispjaut ant kaimyno, kurio kiemas perkastas jau metus. Ir visos tos istorijos fone kaimynai šypsosi vienas kitam, yra malonūs, vienas klausia, "tai Juozai, kada?", kitas atsako "kitą savaitę griovio nebebus". ir taip savaitė po savaitės... Vienas durnas nori sutart su kaimynu draugiškai, kitas naglas kaip tankas tuo naudojasi... Lietuvoje pas mus taip jau įprasta, kad visokie mužikai prakutę tvarko reikalus ir nėra ko daug ginčytis. Fu...

Čia kitas mūsų kaimyniškumo pavyzdys. Jei pažiūrėsite kairėje, šalia pušelės yra stulpelis. Ten eina sklypo riba ir ta riba eina tiesia linija šalia dešiniau matomo ūkinio pastato, kurį čia stato kaimynas. Nors mudviejų su kaimynu sklypai po hektarą su viršum, bet kaimynas, kaip tikras miesčionis "dėl jaukumo" matyt statėsi pastatus prie pat ribos, taip arti mano sodybos kaip tik įmanoma. Nykus mužikiškas lietuviškas mentalitetas... Nori atsiribot nuo žmonių, tai ne, kitam reikia griautis ir spraustis kuo arčiau. Na bet istorija ne apie tai. nuotraukoje matyt degėsiai ir statybinės šiukšlės. Ir visa tai mano sklype. Paprasta atspėti: kaimynas samdė statybininkus, žinoma kaip įmanoma pigiau, šie statė šį ūkinį ir mano sklype kažkodėl privertė statybinio chlamo ir šiaip šiukšlių. 

Kaimynui kažkada pasidarė nepatogu matyt, tai jis tas šiukšles padegė - tipo taip jas sutvarkė. Tuo ir baigėsi šiukšlių sutvarkymas :) 

Na, kaimyno sklype patogu laikyti visokias statybines atliekas ir pan. Žodžiu, su kaimynu nepasisekė, gaila.... Ir Lietuvoj amžinai taip. Žmonės kažkokie nykūs egoistai, nusispjovę ant kitų. Jei žmogus geras, tai žiūrėk vargšas ir durnas. Jei prakutęs - tai pasipūtęs, naglas ir toks žiauriai kietas, bet vistiek žagrė iš kišenės kyšo, nors tu ką :(

Bet velniop tą kaimyną. Kai pamiršyti kitus žmones, gali galvoti apie mėlyną dangų, horizontą, daug gryno oro, pirmąjį šerkšną ir užgimstantį sodą...

Šiemet dar daugiau nei pernai priaugo raudonųjų musmėrių. Šis grybas dabar atrodo ypatingas, po to kai pamačiau filmą GENERATION P. Kas nematėt, rekomenduoju pažiūrėt. Juodo humoro komedija. Apskritai tai šis grybas ne visur laikomas nuodingu. Realiai tai yra pats tikriausias haliucinogenas, o kai kur laikomas ir gurmanišku patiekalu. Plačiau čia. Aš asmeniškai nesu jo ragavęs, bet, kuo daugiau pasidomi, tuo labiau maga... :)

Tarp gražiųjų Amanita muscaria galima rast ir lepšių :) 

Va ir Vaidutė rado. KUo ne baravyks? Ogi tuo, kad papilvė ne žalia :D

Kedriukų plantacija. Šiemet žuvo vienas mažulis, gaila. Tačiau kiti auga, stiebiasi aukštyn. Kitais metais turėtų pavaryt į viršų...

Sodas 2013. Laukiame žiemužės...

Šių metų naujokės - avietės. Rudeninės :) skanumėlis. Mūsų sode vis daugiau atsiranda ko paragauti, kuo pasidžiaugti...

Šiemet palei pietinę sieną sodinau žaliąją sieną - alyvų, jazminų ir šaltalankių juostą. "Naujagimius" apdėjau nupauta žole, kad negoštų lauko žolės, laikytųsi drėgmė ir pūdama žolė dar patreštų žemelę. 

Štai mažutė alyva, atsikrausčiusi tiesiai šviesiai iš "Krasnūxos"

O tai mano beržų alėja - keliukas link pagrindinio kelio. Iškasu medelisu iš pievos ir sodinu pakraštyje. Taip ir kultūrinamės po truputį. Kaip matote, už berželių matosi suarti laukai.

O tai didysis šios vasaros darbas :) akmenų takelis. Atrodo niekalas, tačiau taip tik atrodo. 136 akmenys, kiekvienam "įmontuoti" reikia apie pusvalandžio. Juodžemį iškrapštyti, prisimatuoti, prisitaikyti, žvyrmolio pribrti, sutrombuoti apkamšyti, akmenį išlyginti, vėl apkamšyti, viršų juodžemiu apkamšyti ir sutrombuoti....

Na ir akmenynė. Suarus lauką aiškėja, kad čia akmenys matyt nebuvo rinkti dar niekada. Jei gelėčiau nusirinkti nuo visų aplinkinių 4 ha, galėčiau kelią nusitiesti :)


Nuostabus vaizdas nuo Pučkorių atodangos. Laukais ateina ruduo, slenka debesys...

2013 m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienis

Ruduo 2013

Sveiki! Pagaliau ruduo :) myliu rudenį, dažniausiai jis atneša kokių nors svarbių naujienų, pokyčių, o lietus pažadina iš vasaros tvaiko, atgaivina sielą. Lietus - gerai, nes kai lyja niekas nemato tavo... ;) Ši vasara prabėgo gana ramiai. Gaila, kad negalėjau tęsti statybų, taigi ketvirtą sezoną Neverlendo statybos nesistumia pirmyn :( Panašu, kad artimiausiu metu ir nesistums, tai vis tas pats "rankinis stabdis", kurį užtraukė mano skyrybos. 

Iš esmės ne vien skyrybos kaltos, kalti konservatoriai, kurie įkalė "atsakingo skolinimosi" įstatymą ir dabar yra taip, kad turint paskolą, banko įmoka + kiti žmogaus įsipareigojimai (pvz. alimentai) = jų bendra suma negali viršyti 40% pajamų. Įdomiausia, kad visai nesvarbu kokia tavo alga, jei pvz uždirbi 10 tūkst., tai pagal įstatymą savo pragyvenimui privalai skirti 6 tūkst., o paskoloms tik 4 :) Taigi, dabar norėdamas statyti namą turi būti tikrai turtingas žmogus. Lietuviai pasmerkti gyventi butuose. Gaila ir keista, nes pvz. Lenkijoje valdžia skatina gyventi namuose, berods jei ten stataisi, tai valstybė grąžina 15% sąmatos... 

Neverlendo grybai :) kasmet jų vis daugiau. Šiemet valgome raudonikius ir lepšius...

Kaimynas. Susitinkame veik per kiekvieną vizitą :) amžinai pabėga, o norėčiau su juo aptarti obelaičių žiemojimo klausimus...

Mano vilties magnolija kiek apvyto. Matysime kaip ištvers žiemą. Taip pat džiugina žolikė aplink, tai ta pati, kurią pernai taip inirtingai sodinome. 

Kai kurie kedriukai šiemet šovė aukštyn. Šis net peraugo savo "užuolaidą". Tačiau kai kurie kiti - mažuliai, šiemet gan silpnai vystosi. Matysim kai peržiemos ir augs kitais metais. 

Naujieji sodo gyventojai - avietės "Poliana". Sodas, daržas yra gėris!

Ir šilaogė. Tačiau šios lapai kažkaip nuraudo lyg vakarinis dangus...

Ko užderėjo, tai obuolių :) Valgėm ir mes ir kaimynystėj dirbantys darbininkai... Liko vienas žieminis.

Malonioji sodybų akimirka: vakarienė lauke. Prisiminiau, kad sovietmečiu restoranuose šašlykus juk patiekdavo ant iešmo :) Tai ir aš taip valgiau, žinokite - skaniau ir gerokai smagiau!

Kai atsibosta kiaulės, Savanorių Rimi galima gauti marinuotos žuvies. Taip, ji pastovėjusi, marinuota žuvis visad pigesnė nei tokia pat nemarinuota :) Bet ką daryt... miesčionys viską suryja.

Šiemet pranašauja Auksinį Rugsėjį... myliu rudenį. Nes tai lyg įkvėpti gaivaus oro prieš mano meilę, subtiliąją žiemą.........