2014 m. kovo 11 d., antradienis

6-tasis sezonas atidarytas :)

Peržiemojome... Sveiki visi naujaisiais 2014-taisiais, viltingais metais, kurie anot horoskopų šauliams žada renesansą :) Tebunie horoskopacijos sminga dievui į ausį ir į širdį, nes vienas šaulys jau labai pasiilgo sėkmės sparnų dvelksmo...

Taigi va, žiema buvo šilta, ne taip, kaip speigai per Kubiliaus kadenciją :) Tad kol žiemojome, kaimynas statėsi Euro turizmo sodybą ir va koks rūmas išdygo pašonėje. Anksčiau mano svečiai burbuliuodavo, kad, girdi, mano namas kažkos per didelis, kažkos "Novyje Litovcy" ar pan. Na, dabar maniškis atrodo tikrai jau kukliai, šalia kaimynystėje išdygusio trijų aukštų, lenkišką stilių menančios vilos. Man gražu, Vaidutė sako, kad dabar Neverlendas ima panėšėti į Rubliovką :)

Kaip ir dera Vilniaus rajone, pavasarį pasitinkame pievų gaisrais. Gerai, kad maniškės pievos jau užsėtos žiemkenčiais, aplink namą pjaunami gazonai... tai gaisras kaip ir nebaisus. Tačau aplinkinėse teritorijose pleška, čirška kaip reikiant.

Jei kas abejoja, kad jau pavasaris, štai įrodymai :) gamtoje jau skleidžiasi gėlės...

...sprogrsta jazminų pumpurėliai :) 

Štai, perni suformuota gyvatvorė, krūmų siena. Kol kas viskas dar ruda, tačiau jei įsižiūri įdėmiai, pamatai, kad iš pumpurėlių jau lenda gyvybė. Viskas vėl prasideda!

Na stai, garbusis kunigaikščio palikuonis prie Senukų pakuoja pirkinį - naująjį kastuvą ir smagiai kremta biliašą :D Nevlgiau šito šlamšto jau nepamenu kaip seniai, paragavome ir supratome, kad vėl ilgai jo nepasigesime. Egzotika :)

Šiandien pat ir įdarbinau naująjį kastuvą. Su Vaidute tvarkėme kaimyno Juozo melagėlio paliktą jovalą. Jei pamenate, leidau kaimynėliui prasikasti ir pasijungti prie mano sklype esančios elektros skydinės. Griovį iškasė greitai, tačiau užkasimo teko laukti daugiau negu metus, dar pusmetį pasimaitinau pažadais išlyginti griovas grėbliais ir užsėti žolyte... Tačiau garbusis kaimynas išdūrė mane naivuolį jau gal septynioliktą kartą, tad pasidariau svarias išvadas ir ėmiausi darbelio. Nuo šiol kaimyno vardas bus Juozas melagėlis. Duok die jam sveikatos.

Besidarbuodami grožėjomės fronto liniją kažkuo primenančiais peizažais...

O čia jau 4 valandėlių rimto darbelio rezultatas. Maždaug trečdalis jovalo iškuopta, žemė išlyginta, sugrėbliota, tolumoj matosi gulintis stulpelis - iki ten ir žolytė pasėta (neužteko sėklų, kaip visad neįvertinau ploto, 1 kg suėjo, reiks maždaug dar 5 kg.). Laukiame dykstančios žolytės. 

Toks stai pirmasis 2014-tųjų pasveikinimas. Kaip visad, tikiuosi kad gal jau šie metai atneš kokių postūmių. Beje, kartą paskambino vienas šio mano dienoraščio skaitytojas ir paskatino imtis ir pačiam klijuoti namą polistiorolais, "ne raketų mokslas čia". Tad dabar rimtai svarstau mėginti, nuo garažo pradėti. Mano namui buvo suskaičiuota 415 kv. m. ploto sienų, tad putoplasto reiks nemažai :( Gal sakau pradėsiu gabaliukais, po truputį, gal rasiu kas parduoda kokius likučius ar ką... Žodžiu milijonas minčių jau dūzgia galvoje :)

iki..!