2014 m. balandžio 27 d., sekmadienis

Sausra

Kol miestiečiai džiaugiasi pagaliau šiltu ir saulėtu pavasariu, kaimiečiai ir kiti agrarininkai žino, kad Lietuvoje siaučia sausra. Išties nelijo jau labai seniai, na buvo tokių pavienių pakrapnojimų ar trumpalaikių nulijimų, tačiau iš esmės pavasaris labai sausas. Pergyvenu dėl savo medelių ir krūmelių, kurių pernai prisodinau ypač daug. Tad pirmoji žiema, pirmieji metai yra kritiniai. 


Kai kiti magnolijų augintojai Facebook skelbia gražius žiedus, maniškis medelis tik vos vos lėtai skleidžia pumpurėlius. 


Jau maniau medelis nušalo, ar nudžiūvo, bet palaisčius porą kartų kaži kokia gyvybė sukrebždėjo :) Šį savaitgalį įsigijau 100 m. žarną ir sėkmingai palaisčiau "naujagimius" ir daržą. Už vandenį esu labai dėkingas tam pačiam kaimynui, kuris maloniai leido prisijungti prie jo naujojo gręžinio. Savo vandens jokio dar neturiu, o ir greit neturėsiu, nes vanduo mūsų krašte labai giliai, apie 120 m. Nepigus bus gręžinukas, bet ką jau darysi. 


Kai taip sausa, medeliai taip pat lėtai skleidžiasi. Ši nuotrauka rodo, kaip sužalojo obelaitę mano naudotas kiškių smirdalas. Daugiau nebenaudosiu šio tepalo. Nors kiškius atbaido efektingai, tačiau žala žievei didžiulė, tad kaip ir tas ant to išėjo :( 


Pagaliau pražydo slyva :) šiemet slyvos žydėjo neprasčiau nei sakuros. Mano sode neblogai peržiemojo vyšnaitės ir ši slyvukė, tad gal jau pamatysiu žiedų daugiau...


Pasižvalgiau iš vakarinio balkono. Matyti Vaidutės daržas ir parkas. Kaip gerai, kad užaugo šis beržynėlis, kai prasiskleidžia, kiek užstoja kaimynystėje iškilusį dvarą. Privatums, juk taip svarbu...


O tai vaizdas pasisukus kairįn, į pietus. Jau rašiau, kad didžiumą savo žemės atidaviau ūkininkui, jis užsėjo lyg rugiais. Neverlendas dabar apsuptas  pavyzdine žaluma.


Vakare, nurimus vėjui, prieš saulėlydį smagiausia. Į namą ir jo kambarius liejasi geltona besileidžianti  saulė, galima pasvajoti kaip būtų, jeigu būtų :)


O tai Vaidutės vakarienė - nuostabūs naminiai jautienos hamburgeriukai :) mmmmm....


Laukiame...

2014 m. balandžio 12 d., šeštadienis

Lėtai pavasarėjame


Sveiki! Pavasarėjame šiemet lėtai. Jau mėnuo praėjo nuo sezono atidarymo, tačiau žaluma ateina lėtai. Kitaip nei pernai ir užpernai, kai po žiemos per savaitę užgriuvo vasara :) Šiemet per tą mėnesiuką buvo ir šalčių nemenkų, nors saulutė šypsosi, bet šildo menkai. Tai ir žaluma atbunda lėtai. Primesiu keles nuotraukas iš Neverlendo gyvenimo. Skanaus ;)



Skrendančios nuotraukos. Neverlende, kol dar nesužėlę medžiai, fotografuojant tam tikras perspektyvas gaunasi nuotraukos, lyg visą tai būtų kur nors kalnuose. Tiesa, ne vien nuotraukose šis įspūdis, taip atrodo viskas ir realybėje. Ši nuotraukytė iš daržo :) matyti pernai sukurtas akmenų takelis ir dar vis uždangstytas Vaidutės rožynas...



Kai kam tai košmaras, o man meditacija ir sporto klubas :) Vaidutės iniciatyva, šiemet padvigubintas daržingumo plotas. Nuotraukoje - į pabaigą pavasarinis (antrasis) varpymas. Rudenį įvykdėme "plėšinių" programą ir išmėžėme velėną, tad ankstyvą kovą perknisome dar kartą.


O tai jau gatavi daržai, laukia sėklų. Netrukus viską apsėklinisme :)



Čiabuviai - tikrieji Neverlendo gyventojai - kurmiai, pelėnai ir kitos čiučiundros. Ir kodėl jie būtinai lenda prie mano sodinamų ir puoselėjamų naujagimių? Kaip čia, prie vis dar gležno kedro? Teks traukti iš sandėlio spąstukus...



O tai ne čiabuviai, tai naujakuriai - įžymusis kaimynas. Štai, koks grožis kaimynystėje stojo. Kairiau dar yra nemažas svečių namas, atsiradęs iš ūkinio pastato (Euro metamarfozės) ir dviejų aukštų mūrinis pirties kompleksas. Panašu, kad kaimynystėje gausime party place :(



Pamenate, jau pasakojau apie kaimyno kiaulystes, kaip Juozas melagėlis pusantrų metų tiesė kabelį per mano kiemą ir tą visą laiką gyvenome apkasuose lyg kokiam fronte? Taigi va, kaimynėlis galiausiai užvertė tas tanšėjas traktoriumi. Pažadai sugrėblioti ir užsėti žolytę, "kad nė žymės neliktų" užtvirtino kaimynui melagėlio titulą jau amžiams matyt. Patys su Vaidute ėmėme kastuvus, grėblius iš išlyginome traktorių paliktą jovalą. 

Gerb. Juozai, jei skaitai šį postą, informuoju, kad tapote mums skolingas jau 850 Lt. 
Suskaičiavau taip: jūsų paliktą jovalą tvarkydami dirbome maždug 16 valandų. Savo valandą įkainavome kukliu 50 Lt įkainiu (gerame autoservise valandos kaina prasideda nuo 100 Lt. O mes su Vaidute juk su aukštaisiais), taigi bus 800 Lt, dar pirkome žolynų sėklos pora kg (reiktų dar 5 kg, bet tiek to, taupydami apsėjome tik paradinę dalį, kita dalis gal kaip nors apsitrauks žole pati), tai 2 x 25 Lt bus dar 50 Lt. Taigi va. dar liko nesutvarkytas jovalas šiauriniame krašte...




Va koks puikus palikimas. Įdėjau liniją, maždaug ten yra mūsų su kaimynu rubežius. Tos molio krūvos ir yra tai, ką kaimynas norėtų lakyti "sutvarkytu" reikalu. Pusantrų metų tranšėja, paskum šiaip taip užversta ir va, ką gavau. Teks pasidarbuoti dar kokia 10 valandų. Ačiū dievui, bent mano pasodintų pušaičių nesuniokojo. Taigi, Lietuvoje, kaip sakant, kaimynas kaimynui - kaimynas. Arba anot mūsų didžiojo dainiaus (Rolando): "šikau ir tapšnojau".



Dar vienas kaimyno fejerverkas: persigalvojimas dėl eglučių gyvatvorės :) Tik priminsiu, kad buvome sutarę ant ribos pasidaryti eglučių gyvatvorę, tai aš ten sodinau jas kelis metus. Tačiau, po kurio tai laiko, kai kaimynėlis susitvarkė Euro paramą ir namo statyba pavirto į kaimo turizmo sodybos projektą (Euro metamarfozės), kaimynas kitaip užgiedojo: "ne ne ne, aš darysiu tvorą! Reikia, gi, kad zuikiai medžių negraužtų ir šiaip tvora reikalinga. Tas eglutes per anksti susodinai ir dabar ant ribos gavosi. O ant ribos juk tvorą reiks daryt. Tvorą reiks juk padažyti, prie jos prieiti man reikės. Nežinau kaip su tom eglutėm bus". Ir kaip jums patinka :) O svarbiausia pats kažkada atvežė ir į tą eglučių eilę įsodino savo kalėdinę vazoninę eglutę... :) 

Įroniška, kad aš šiaip labai nemėgstu žmonių "banglentininkų", kuriems viskas "pox*i", viskas visada yra "zaib*s" ir "achuj***i". Maniausi kaime gyvensiu kada sau ramiai toliau nuo žmonių ir nebesusitiksiu bent asmeninėje erdvėje aš tų sau patinkančių chamų. Ir še tau boba - devintinės...

Taigivataipva, kaip sakant tenka dabar tas eglutes persodinti. Kol dar neužaugo ypač didelės, tai ir ėmiausi darbo. Persodinau 62 eglutes. Traukiau metrą į savo pusę ir man dabar jau tikrai bus "pox**", ta pusdurnių kalba kalbant...



Va, darbas eina. Priekyje matyti nepersodinta eilė, kairiau - jau persodinta. Įdomu kiek išliks gyvų, po šio desanto :(



Čia vis ta pati šiaurinė Neverlendo riba, tik toliau į vakarus. Kuoliukais sužymėjau kur ta riba eina. Čia mano minėtieji kaimyno svečių namai "Ūkinis pastatas" ir tolėliau matyti ta dviaukštė pirtis. Tik norjau parodyti, kaip ironiškai gaunasi. Bėgau kuo toliau nuo žmonių, o va gavau kaimyną, kuris turėdamas hektaro dydžio sklypą, savo Euro sodybą pastatė arčiausiai kiek tik įmanoma - 3 metrai nuo ribos, ko bent jau reikalauja įstatymas. Apie tai, kad statybų metu, mano sklypas yra puikus statybinių medžiagų šiukšlynas ir sandėlys, matyt jau rašiau, pas mus tai norma šiais laikais. Gal tie kuoliukai sugėdins darbininkus..? (paklausė naivuolis inteligentas) Nieko, ši erdvė bus apsodinta aukštaūgiais ir žemaūgiais medžiais, krūmais, pušimis. Formuosime žalią juostą. Gal žinote greitai augančių medžių?


Pabaigai kai ką malonesnio. Štai kas man yra gyvenimas sodyboje :) O dabar aušta šeštadienio rytas, laikas keliauti patys žinote kur....